Į Palangą skraido tik pažadai

"Tebevyksta derybos" - šia jau kone keiksmažodžiu tapusia fraze užsibaigia kalbos dėl naujų oro linijų bendrovių pritraukimo į Palangos oro uostą.

Dėl tokios situacijos itin apmaudu ne tik emigrantams, verslininkams, bet ir septynias Vakarų Lietuvos savivaldybes jungiančios asociacijos "Klaipėdos regionas" atstovams. Jau treti metai asociacija numato skirti lėšas naujo maršruto rinkodarai, tačiau rezultato vis nesulaukia.

"Mes namų darbus atlikome"

"Žinoma apmaudu, nes tiek Klaipėda, tiek regionas padarė viską ir dar šiek tiek daugiau, kad toks maršrutas galėtų atsirasti jau šią vasarą. Deja, esame tik mažieji partneriai šiame žaidime. Už kitus padaryti namų darbų mes negalime - lemiamas faktorius šiuo atveju yra vežėjų apsisprendimas ir tinkamų salygų sudarymas pačiame oro uoste", - kur kas pesimistiškiau nei prieš pusmetį apie galimą naują kryptį iš Palangos oro uosto dabar kalba Klaipėdos meras bei asociacijos "Klaipėdos regionas" pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Praėjusį rudenį jis aiškino, esą yra rimtas vežėjas, kuris nuo 2015 m. vasaros turėtų pradėti vykdyti tiesioginius skrydžius iš Palangos oro uosto į Londoną. Netgi buvo įvardinta, kad į Londoną iš Lietuvos kurorto skraidys ne mažesnis nei 180 vietų orlaivis.

Deja, vasara artėja, o kalbos apie galimus skrydžius į Londoną tampa rezervuotos.

"Esame derybų stadijoje. Jau rimtesnių derybų nei prieš pusmetį, bet kol sutartys nėra pasirašytos, negaliu nieko daugiau sakyti", - lakoniškas buvo Palangos oro uosto vadovas Marius Gelžinis, pasiteiravus, kada iš Palangos kils lėktuvai Londono kryptimi.

Visgi jis neslėpė, kad šią vasarą tokių reisų grečiausiai jau nebus.

"Žinoma, viskas gali labai greitai pasikeisti, pavyzdžiui, atlaisvėtų vienos ar kitos kompanijos lėktuvas. Tada būtų kita kalba", - svarstė M. Gelžinis, tačiau iškart ir pats priminė, kad paprastai aviakompanijos orlaivių parko užimtumą suplanuoja metams į priekį.

Turi visus kozirius

"Mūsų regiono netenkina tokia situacija - mums reikia naujų keleivių srautų. Juk esame turistinis regionas, šalia Liepojos, Kalinigrado. Tai nėra normalu, kad iš Palangos oro uosto skraido vos 4 procentai visų Lietuvos oro uostų keleivių, kai Klaipėdos apskrityje gyvena 15 procentų visos Lietuvos gyventojų", - sako asociacijos "Klaipėdos regionas" vykdantysis direktorius Simonas Gentvilas.

Pernai vasarą įvykdžius reorganizaciją bei įsteigus valstybės įmonę Lietuvos oro uostus (LTOU) į vieną buvo sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. Būtent su šia pertvarka ir puoselėtos didžiulės viltys, kad Vakarų Lietuvą aptarnaujančiame oro uoste pagaliau atsiras ir daugiau tiesioginių skrydžių krypčių.

"LTOU pozicija buvo tokia, kad ne savivaldybės ar kitos struktūros, o būtent jie patys derėsis tiesiogiai su vežėjais dėl naujų krypčių. Taigi visi koziriai - jų rankose", - priminė S. Gentvilas.

Jam apmaudu stebėti Palangos oro uosto situaciją, ypač girdint, kad Vilniaus oro uostas šiemet siūlo net tris naujas kryptis ir prie to visiškai niekuo neturi prisidėti Vilniaus regionas.

"O mes esame pasiryžę prisidėti finansiškai - jau treti metai iš eilės asociacija yra numačiusi skirti lėšas naujam maršrutui. Atrodo, yra visos sąlygos, bet, deja, kol kas jokių rezultatų", - apgailestavo S. Gentvilas.

Gal 2016-iais?

Šiemet balandžio viduryje kompanijos "Wizzair" atstovai paskelbę, apie planus nuo rudens iš Vilniaus oro uosto vykdyti pigius skrydžius trimis naujomis kryptimis į Miuncheną, Kijevą ir Glazgą, nepraleido progos užsiminti ir apie galimą bendradarbiavimą su Palangos oro uostu.

"Wizzair" vis dar planuoja netolimoje ateityje pradėti skrydžius ir iš Palangos oro uosto. Gal jau 2016 metais pirmieji pigių skrydžių lėktuvai kils iš šio oro uosto", - rašoma kompanijos pranešime.

Derybos, derybos...

Šiuo metu iš Palangos skrydžiai vyksta trimis kryptimis - Rygos ("airBaltic"), Oslo ("Norwegian Air Shuttle") ir Kopenhagos (SAS). Tradiciškai vasaros sezono metu taip pat organizuojami skrydžiai į Maskvą ("RusLine").

Palangos oro uosto vadovo M. Gelžinio teigimu, derybos su oro linijų bendrovėmis dėl naujų skrydžių krypčių vyksta nuolat.

"Stengiamės ir deramės ne su viena kompanija. Yra kalbų apie Rusijos kryptis. Bet vėlgi, kol nėra konkrečių sutarčių, nenorėčiau spekuliuti šia tema", - sakė M. Gelžinis.

Pasak jo, detalių neviešinimas iki susitarimo pasiekimo yra įprasta oro uostų ir aviakompanijų derybų praktika.

M. Gelžinis priminė, kad iniciatyvą šiuolaikiniame aviacijos pasaulyje dažniausiai rodo oro uostai, pristatantys savo galimybes, pačios aviakompanijos, deja, naujų skrydžių krypčių ieško retai.

Aviakompanijos sprendimas pradėti naują skrydį esą būna susijęs su daugybės maršruto atsiperkamumą ir pelningumą lemiančių faktorių. Miesto ar regiono dydis, ekonominis stiprumas, konkurencinė aplinka, verslo ir turizmo ryšiai bei potencialas, gyventojų mobilumas ir perkamoji galia esą yra labai svarbūs kriterijai vertinant naujos krypties potencialą.

Tačiau kol kas pajūrio gyventojai turi susitaikyti su realybe, kad mūsų šalyje kažkodėl sėkmingai veikia vienas nuo kito tik per šimtą kilometrų nutolę Kauno ir Vilniaus oro uostai, o Vakarų Lietuva šiuo atžvilgiu yra palikta likimo valiai. Tai garanatuoja ne tik papildomą laiko gaišimą, bet ir transporto išlaidas, kartais viršijančias ar prilygstančias lėktuvų bilietų kainai. Štai, kad ir nusigauti iki Kauno oro uosto bei parvykti iš jo naudojantis vežėjų paslaugomis dviem klaipėdiečiams kainuoja 68 eurus...

"Kam naudinga tokia politika?"

Viktoras KROLIS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius:
Ddidžiulė problema yra ta, kad užsienio verslo delegacijos neturi galimybės atskristi tiesiai į Vakarų Lietuvą. Atskrenda iki Vilniaus ir iki pajūrio nebesivargina važiuoti. Apie šią problemą jau kalbame tiek daug metų, kad net nebesinori prisiminti, kiek būta įvairių susitikimų, pokalbių, apklausų. Deja, niekas nesikeičia...
Naujas darinys - įmonė Lietuvos oro uostai - giriasi, kad Palangos oro uostas yra rentabilus. Tačiau reikėtų paklausti, kiek skiriasi vieno keleivio kaštai Palangos oro uoste ir tarkim Vilniaus oro uoste? Manau, kad 10 kartų, o gal ir daugiau. Tad elementariai kyla klausimas, kam naudinga tokia politika, kai puikiai sutvarkytas, rentabilus oro uostas per dieną priima vos 2-3 reisus?