Į Lenkiją plūstels nauja pirkėjų banga

Įgyvendinus šiuo metu Seime svarstomas pataisas, iki 2020 metų akcizai visoms alkoholinių gėrimų rūšims taptų vienodi ir siektų po 18,18 cento už 1 laipsnį grynojo alkoholio. Esą tokie pakeitimai jau kitąmet valstybės biudžetą papildytų daugiau kaip 40 mln. eurų, o iki 2020 metų - net 125 mln. eurų.

Degtinę gerti bus pigiau

Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ydingas pats principas suvienodinti akcizą už vieną laipsnį alkoholio. Europos Sąjungoje jį taiko vienintelė valstybė - Slovėnija, kuri turi stiprią spirito pramonę, yra jo eksportuotoja, o populiariausias gėrimas šalyje - degtinė.

„Jei projekto rengėjai nori suvienodinti kainą, už kurią žmogus apsvaigs, nesvarbu, ką pirktų, tada reikia vertinti ne akcizo, o lentynos (galutinio produkto) kainą, kurioje yra ir akcizas, ir PVM, ir savikaina. Pastaroji šiuo atveju svarbiausia, nes „išvaryti“ vieną laipsnį aluje kainuoja apie 2,5 karto brangiau negu degtinėje, kuri gaminama labai paprastai. Suvienodinus akcizus, alus sąlygiškai brangsta gerokai daugiau negu degtinė“, - „Vakaro žinioms“ aiškino M.Dubnikovas.

Akcizų didinimas pateikiamas kaip svarbi priemonė kovojant su alkoholizmu, tačiau efektas gali būti atvirkščias. Mat jeigu 3 buteliai alaus kainuos tiek, kiek butelis degtinės, žmonės gali rinktis būtent degtinę. Juolab kad ir šiuo metu 60-70 proc. rinkos sudaro stipraus alkoholio pardavimas.

„Tai yra tiesioginis argumentas tam, kas perka svaigulį, o ne gėrimą, - teigė M.Dubnikovas. - Jeigu bus įgyvendinti Seime registruoti pasiūlymai, tuomet už tą pačią kainą „laipsnių“ per degtinę bus galima nusipirkti dvigubai daugiau negu perkant alų. O tai jau problema, nes vartotojas fiziškai gali tą degtinės litrą išgerti, bet gali nuo jo ir numirti, o jeigu tam pačiam apsvaigimui pasiekti jam reikės 7 butelių alaus, tikėtina, kad to kiekio greičiausiai jis neišgers...“

Lietuvos pirkėjai važiuos į užsienį

Didžiausia grėsmė kiltų aludarystės verslui ir šalies biudžetui, nes šimtais procentų padidinusi akcizą alui Lietuva jau pirmaisiais metais aplenktų visas kaimynines valstybes ir tai paskatintų vadinamąją legalią kontrabandą: „Pagal ES nustatytą tvarką vienu kartu per ES vidaus sienas galima vežtis 110 litrų alaus, 90 litrų stipriųjų gėrimų privačiam vartojimui ir sumažinti šių kiekių Lietuva negalės, nes ES yra laisvas prekių judėjimas. Jau ir dabar į Lenkiją zuja autobusiukai, vežantys žmones pigiai apsipirkti į pasienio miestelius, o po tokių sprendimų autobusiukai grįš dar labiau prikrauti, nes prie pigesnių lenkiškų prekių prisidės ir alus. Šitaip, užuot surinkusi daugiau akcizo mokesčių į biudžetą, mūsų valstybė patirs praradimų. Lenkija, kaip teigia šios šalies mokesčių inspekcija, apskritai nenumato artimiausiu metu didinti akcizų. Vadinasi, jeigu mes drastiškai didinsime savo alkoholio akcizus, tai mūsų rinkoje alus bus gerokai brangesnis.“

Kitur - pigiau

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo narys, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis: „Visi suvalkai ir dzūkai masiškai traukia į Lenkijos prekybos centrus, jeigu žmonės perka maisto produktus jubiliejui ar kitai šventei, į komplektą įsigyja ir alkoholio, nors kainos yra panašios. Prieš 3 savaites buvau Latvijoje ir pirkau lauktuvių vyno - jis buvo 1,5 euro pigesnis ne akcijos metu negu Lietuvoje per akciją. Tai jeigu akcizai taip drastiškai pakels kainas, lietuviai ir alaus lentynas šluos ne namie, o pas kaimynus.“

R.Žemaitaitis siūlo ne drastiškai didinti akcizą, o mažinti paties stipriausio alaus tarą, mat girtavimo problema tiesiogiai susijusi su „bambaliniu“ alumi: „Dabar stipriausią 7-8 laipsnių alų galima pilstyti į 1 litro „bambalius“, o mano galva, kuo stipresnis alus, tuo tara turi būti mažesnė. 7 laipsnių stiprumo alus turėtų būti išpilstytas į ne didesnius kaip 250 gramų buteliukus. Taip yra Vokietijoje, Belgijoje.“

Suklestės kaimynų parduotuvės

Pasienyje su Latvija esančio Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas nė neabejoja, kad keliskart, palyginti su kaimyninių valstybių rinkomis, pabrangintas alus mūsų ekonomikai atneš didelių minusų.

„Pirmiausia Latvijos pusėje suklestės pasienio parduotuvės, nes mūsų žmonės važiuos ir pėsti eis ten pirkti pigesnio alaus, - teigia V.Valkiūnas. - Padėsime ir Lenkijai - mūsų turguose karaliaus ne tik pigios jų daržovės, bet ir pridygs alaus kioskelių, vieni gal prekiaus legaliai, kiti - ne visai legaliai.“

Biržų, Pasvalio, Pakruojo regionams, kaip aludarystės kraštui, gresia prarasti darbo vietas, kurios, anot V.Valkiūno, provincijoje yra aukso vertės.

„Jų netekę žmonės tikrai nevažinės dirbti iš Biržų į Vilnių - jie patrauks pas savo gimines ar draugus į Norvegiją, ir vėl bus skatinama emigracija, - mano meras ir neabejoja, kad alui tapus sunkiai įperkamam alkoholizmo problemos niekur neišnyks. - Etatiniai mėgėjai savo nuolatinės svaigalų dozės jokiu būdu neatsisakys, nes organizmas reikalauja. Šitą poreikį jie ras kaip patenkinti kitokiais būdais ir vėl kokie nors pseudoverslininkai pradės vežti skiediklius, losjonus, kurie bus įkandami ieškantiems savo „laipsnių“ dozės.“

V.Valkiūną stebina, kad valdantieji, dar kojų nespėję apšilti, imasi tokio sudėtingo ir prieštaringo veiksmo, kaip akcizų didinimas.

„Kas juos gena - juk turės dar ketverius metus Seime, Vyriausybėje. Reikėtų ataušti, ramiai sustyguoti biudžetą, o prie akcizų klausimo bus galima grįžti ir vėliau, gerai viską pasvėrus, suskaičiavus, radus bendrą vardiklį, kaip mažinti alkoholio vartojimą, - įsitikinęs meras. - Per tą skubą tik pastums į bankrotą mūsų vietines įmones, o po metų kitų paaiškės, kad projektas nepasisekė. Tada liks nagus kramtyti, pirštus čiulpti, o pinigų neturėsime, vėl valstybei teks skolintis...“

Rasa BUDBERGYTĖ, laikinoji finansų ministrė:

Labai sunku nuspėti, kokį efektą duotų toks didelis akcizų alkoholiui pakėlimas, nes neaišku, kaip žmonės į tai sureaguos. Galbūt rinksis nelegalų alkoholį, gal vešis iš kitur. Neįvertinus šitų aplinkybių negalima vardyti skaičių, kokias papildomas pajamas gausime. Juk, važiuodami pigesnio alkoholio į aplinkines valstybes, žmonės gal dar ir maisto ten papildomai nusipirks. Bet čia jau spėlionės prasideda. Pasakyti, kad vienas plius vienas yra du, tikrai negalima, kai neįvertinamos visos aplinkybės.

Mane stebina, kad akcizą alui norima padidinti keliskart daugiau nei stipriam alkoholiui. Aš įžvelgiu riziką, kad žmonės pereis prie stipresnio alkoholio. Juk jei žmonės norės svaigintis, jiems labiau apsimokės svaigintis stipriaisiais gėrimais, nes už papildomą akcizą jie permokės tik kiek daugiau nei už alų. Lietuvoje mes žingsnis po žingsnio buvome perėję prie lengvesnių gėrimų vartojimo kultūros, o dabar, bijau, kai kurie žmonės grįš prie senų įpročių. Man tai kelia nerimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"