Į Klaipėdą - kreiva kompromisų linija

Iki 2013-ųjų Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose planuojama nutiesti nauja elektros perdavimo oro linija turėtų tapti precedentu, įrodančiu, jog galima geranoriškai suderinti visų šalių interesus. Tai bus kreiviausia linija Lietuvoje.

Įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, kuriems reikia privačių žemių, procedūros retai kada klostosi sklandžiai. Kalbėdami apie sudėtingas situacijas valdžios atstovai mini Vilniaus aplinkkelį, magistralę "Via Baltica".

"Nemaloni procedūra", - taip Palangos plento rekonstrukcijai reikalingos žemės paėmimą iš savininkų vertina ir šio kelio specialiojo plano rengėjai.

Kai kurių Klaipėdos rajono gyventojų panašios procedūros dar laukia - per privačias žemes iš uostamiesčio vingiuos vadinamasis pietinis aplinkkelis.

Tam, kad žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros taptų paprastesnės ir spartesnės, mažiau kliūčių būtų įgyvendinant svarbius investicinius projektus, netgi ketinama keisti įstatymus.

Pajūriui - daugiausia kompensacijų

Beveik 90 km ilgio 330 kV elektros oro linija Telšiai-Klaipėda yra svarbi grandis, kuri leis Lietuvos elektros energetikos sistemai per Švediją įsijungti į Europos sistemas bei energetikos rinką.

Ši linija turėtų sustiprinti ir Lietuvos elektros energetinės sistemos saugumą bei nepriklausomybę nuo Rusijos. Šiuo metu 330 kV įtampos tinklas pajūrį jungia su Sovetsku, o tarp Telšių ir Klaipėdos driekiasi tik 110 kV linija. Rusijai ėmusis nedraugiškų veiksmų, vakarinei Lietuvos daliai 110 kV jungties tikrai neužtektų.

Iš viso būsimoji 900 MW (visos Lietuvos poreikis - apie 2 GW) galios trasa, kainuosianti apie 117 mln. litų, palies per 500 žemės sklypų.

Pasak specialiojo plano rengėjos - UAB "Sweco Lietuva" - viceprezidento Aido Vaišnoro ir planavimo skyriaus vadovo Tomo Varnecko, visi žemių, per kurias eis linija, savininkai šio projekto svarbą pripažįsta, tačiau apie 23 proc. jų pageidauja, kad trasa jų sklypų neliestų.

A. Vaišnoro ir T. Varnecko teigimu, ši elektros oro linija yra nacionalinės svarbos objektas, todėl žemės savininko sutikimas nesantis būtinas - reikiamas servitutas sklypuose gali būti nustatomas "nuleidus iš viršaus", t. y. administraciniu aktu. Vis dėlto "Lietuvos energija" nusprendė eiti sunkesniu keliu - geranoriškai tartis ir maksimaliai atsižvelgti į visų pusių interesus.

Iš maždaug 600 suinteresuotų asmenų specialistai nebendravo tik su 2-3 proc. - tais, kurie yra nedeklaravę gyvenamosios vietos, išvykę į užsienį ar panašiai. Visų kitų pageidavimai bei siūlymai buvo išklausyti, į motyvuotus atsižvelgta, aptariamos kompensacijos. Žemė elektros oro linijai nėra paimama iš savininko, tačiau šalia linijos numatyti tam tikri veiklos apribojimai - už tai ir mokamos kompensacijos.

Pasak plano rengėjų, kompensacijų skaičiavimo tvarka yra numatyta įstatymų, tačiau "Lietuvos energija" asmenims, su kuriais geranoriškai susitariama, prideda dar 30 proc. motyvacijos priedą.

Mažiausia kompensacija siekia 500 litų, didžiausios - po kelias dešimtis tūkstančių. Didžiausios sumos bus išmokėtos Klaipėdos rajono žemių savininkams, mat ten ir žemė brangiausia.

Daugybė kompromisų

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui rengiant poveikio aplinkai vertinimą iš 6 svarstytų trasos alternatyvų detaliai vertinti pasirinktos dvi. Po pristatymų rengėjai gavo 53 gyventojų pageidavimus - pagal motyvuotus daugelio iš jų norus trasa buvo pakoreguota, todėl ir tapo kreiviausia Lietuvoje.

Pageidavimų bei kompromisų būta įvairių. Pasak "Lietuvos energijos" atstovės ryšiams su visuomene Renatos Gaudinskaitės, Paragių kaimo gyventojai pageidavo, kad linija eitų arčiau namų ir neliestų miško, saugančio nuo geležinkelio keliamo triukšmo.

Ypač įdomi situacija susiklostė Plungės rajono Mižuikių kaime. Gyventojai pageidavo, kad linija nekirstų jų žemės ūkio paskirties sklypų, o eitų per netoliese esantį Užlieknio mišką, tačiau tam prieštaravo miškininkai. Kompromisas vis dėlto buvo rastas: linija eis per mišką, bet iškirsti medžiai "Lietuvos energijos" lėšomis bus atsodinti gyventojų sklypuose.

Dar vienas sudėtingas sprendimas - ties Baičių kaimu Klaipėdos rajone. Aplinkos ministerija leido linijos trasą projektuoti taip, kad ji eitų per Jurijonų smėlio ir žvyro karjerą, esantį ties Baičiais, nes tik tokiu atveju bus išlaikomas atstumas nuo gyvenamųjų namų. Įprastai, pagal Vyriausybės nutarimą, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti gamybinių statinių neleidžiama.

Bene labiausiai, anot specialiojo plano rengėjų, buvo atsižvelgta į doviliškių pastabas - dėl jų pageidavimo naujose teritorijose galbūt plėtoti kaimo turizmą naujoji trasa keletui kilometrų bus sutapatinta su esamąja. To padaryti visur nebuvo galima, nes esama linija eina per miestus.

Kai kurie žemės ūkio paskirties sklypų savininkai tvirtino norintys statyti gyvenamuosius namus, tačiau plano rengėjai atsižvelgė tik į dokumentuose "suguldytas" svajones.

Per 50 proc. notaro patvirtintų sutikimų dėl servituto nustatymo privačiose žemėse jau yra gauta.

Planuojama dar viena linija

Renata GAUDINSKAITĖ, AB "Lietuvos energija" atstovė ryšiams su visuomene

"Lietuvos energijai" leista atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant specialųjį planą Lietuvos-Lenkijos elektros jungties statybai. Specialusis planas bus rengiamas 400 kV elektros perdavimo oro linijai nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lenkijos sienos. Kalbėti apie tai, kaip šiuo atveju seksis tartis su žmonėmis, dar per anksti, nes net nėra atrinktas konsultantas, kuris rūpinsis specialiojo plano rengimu. Dar nėra numatyta trasos alternatyvų, todėl nežinia, per kiek žemės sklypų eis linija. Vis dėlto jų turėtų būti mažiau nei Telšius ir Klaipėdą jungsiančios linijos atveju, nes Lietuvos ir Lenkijos jungtis bus perpus trumpesnė - Lietuvos pusėje linijos ilgis sieks apie 48 kilometrus.

"Dėl vėjo jėgainių prieštarauja labiau"

Vida VYTIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja

Pietinis išvažiavimo kelias iš uosto Klaipėdos rajone eis per privačias žemėnaudas, valstybinės žemės beveik nėra. Detaliojo plano rengėjai tai vertina, bus nustatytos sąlygos, pagal kurias žemė bus paimama visuomenės poreikiams. Gyventojai apie tai žino, bet nepasakyčiau, kad rajono savivaldybė dėl to būtų gavusi tiek prieštaravimų, kaip, pavyzdžiui, dėl vėjo jėgainių. Galbūt taip yra dėl to, kad dar, kiek žinau, nebuvo viešojo svarstymo procedūrų. Gyventojams dar bus pranešta kaip, kada, kokiais būdais žemės bus paimtos.

Žemės paėmimą palengvins įstatymas

Arvydas ZULONAS, Ministro pirmininko tarnybos Ekonomikos pažangos skyriaus patarėjas

Taip, žemės paėmimo visuomenės poreikiams srityje yra problemų, pavyzdžiui, sudėtinga situacija buvo dėl Vilniaus aplinkkelio, magistralės "Via Baltica". Vyriausybei buvo pateiktas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kurį priėmus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų vykti greičiau ir paprasčiau. Premjero potvarkiu yra sudaryta darbo grupė dėl šio įstatymo pakeitimo. Buvo jau trys posėdžiai - aprobavus Vyriausybei įstatymas bus teikiamas Seimui. Kardinaliai Žemės įstatymo nepakeisime, nes riboja Konstitucija, bet bus smulkių dalykėlių, kad procedūros užimtų kiek galima mažiau laiko. Pavyzdžiui, bus atskiriami ginčai dėl žemės paėmimo apskundimo ir vertės nustatymo.

"Procedūra nemaloni"

Edmundas KOLAKAUSKAS, UAB "Kelprojektas" Klaipėdos padalinio vadovas

"Kelprojekto" Klaipėdos padalinys buvo Palangos plento rekonstrukcijos specialiojo plano ir techninio projekto rengėjas. Rekonstrukcijai reikėjo žemės, buvo parengti žemėtvarkos projektai, žemė išpirkta. Savininkų buvo daug - apie šimtą. Pati procedūra - žemės paėmimas visuomenės reikmėms - niekam nėra maloni, be to, ir mūsų įstatymai čia dar nėra be trūkumų. Vienam žmogui jo žemės vieno aro kaina atrodo reali, kitam reikia 10 kartų daugiau. Vis dėlto su visais buvo sutarta.

Giedrė NORVILAITĖ