Gyventojų įsiskolinimai spalį padidėjo daugiau nei 50 mln. litų

Gyventojų skolos spalio mėnesį padidėjo 51 mln. litų ir šiuo metu siekia 3,6 mlrd. litų.

Skolų padidėjimas sutampa su mėnesiniu skolų portfelio padidėjimo vidurkiu praėjusį pusmetį.

Gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo įmonėms iš finansų, komunalinių paslaugų sektorių, o telekomunikacijų įmonėms gyventojų skolų suma praktiškai nesikeitė. Tuo tarpu gyventojų skolų skaičius telekomunikacijų bendrovėms šių metų spalį, palyginti su 2012 m. spaliu, sumažėjo 2 proc.

Anot kreditų biuro "Creditinfo" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, pradelsti mokėjimai atsiranda ne pas vis kitus asmenis, o pas jau turinčiuosius skolų.

"Skolų kiekis, tenkantis gyventojams, didėja sparčiau nei pačių skolininkų skaičius. Tai statistiškai pagrindžia išvadą, kad įsipareigojimų vienam kreditoriui nevykdantis klientas pasižymi didesne mokumo rizika ir kitam kreditoriui", - sakė jis.

Praėjusį mėnesį skaičius gyventojų, asmeninėje kredito istorijoje turinčių įrašą apie nepadengtą mokėjimą, padidėjo 3 tūkst. iki 269 tūkst. asmenų.

Skolų per spalio mėnesį atsikratė daugiau nei 9 tūkst. šalies gyventojų, prieš tai vėlavusių vykdyti finansinius įsipareigojimus. Asmens kredito istorijoje įrašas apie egzistavusią skolą išlieka dešimt metų po jos padengimo datos.

Anot A. Bogdanovičiaus, būtina domėtis ir sekti savo kredito istoriją.

"Susikurti gerą kredito istoriją gali užtrukti ne vienerius metus, o susigadinti ją paprasta per gerokai trumpesnį laikotarpį. Domėjimasis kredito istorija gali padėti išvengti gyvenimiškų situacijų, kai dėl nepadengtų mokėjimų, tarkime, už elektrą, lizingo bendrovė nesutinka finansuoti naujo televizoriaus ar indaplovės pirkimo, o keliasdešimties litų skola už mobiliojo ryšio paslaugas tampa kliūtimi gauti būsto paskolą", - teigė jis.

Asmeninė kredito istorija formuojama kiekvienam 18 metų amžiaus sulaukusiam Lietuvos gyventojui. Ji susideda iš dviejų dalių - finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos.