Gryni įtariamieji

Vasaros pabaigoje vėl prisimintas siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Vyriausybei vadovaujantis Algirdas Butkevičius teigė pritariantis tokiam veiksmui, kuris esą turėtų suduoti smūgį šešėlinei ekonomikai.

Tam Finansų ministerija yra parengusi kelių teisės aktų - Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Pinigų įstatymo - pataisas. Jos galėtų būti priimtos Seimo rudens sesijoje, o įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Taip būtų įtvirtintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis negu 10 tūkst. litų sumomis, o už draudimo nepaisymą numatytos baudos iki 5 tūkst. litų.

Apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimą kalbėjo dar ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Šią priemonę kaip vieną iš kovos su šešėline ekonomika būdų rekomenduoja pati Europos Komisija, tokia praktika taikoma Bulgarijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Italijoje ir keliose kitose Senojo žemyno valstybėse.

Be to, ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais Lietuvoje jau galioja. Tokį draudimą juridiniams asmenims gali taikyti mokesčių administratorius. Tiesa, remiantis įstatymais, jis galimas tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato apskaitos taisyklių ar kitų su piniginėmis operacijomis susijusių pažeidimų ir skiria administracinę nuobaudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokią drausminamąją priemonę šiuo metu taiko 75 šalies įmonėms. Maksimali ribojimo trukmė gali siekti iki vienerių metų, o atsiskaityti grynaisiais pinigais draudžiama tik su kitais juridiniais ar komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis.

Pasak VMI atstovo spaudai Dariaus Butos, ši priemonė dažniausiai padeda nustatyti tikruosius finansų srautus bendrovėse ir priverčia piktybiškai su valstybės institucijomis vengiančias atsiskaityti įmones įvykdyti mokestinius įsipareigojimus.

500 eurų banknoto problema

Tam tikrų atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimų gali būti imtasi visos euro zonos mastu - itin retai kasdieniame gyvenime sutinkamas purpurinės spalvos 500 eurų banknotas artimiausioje ateityje gali būti išimtas iš apyvartos. Tokį pasiūlymą šį pavasarį Europos Parlamente yra pateikęs Europos centrinio banko atstovas.

Argumentuojama, kad tokio nominalo banknotas kasdieniame gyvenime nereikalingas, nes žmonės už stambesnius pirkinius atsiskaito banko kortelėmis ar pavedimais. O šešėlinės ekonomikos ar nusikalstamo pasaulio atstovams tokios kupiūros gerokai palengvina grynųjų pinigų gabenimo ir saugojimo užduotį.

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija laikosi nuomonės, kad 90 proc. atvejų tokio didelio nominalo banknotais naudojasi šešėlinio pasaulio atstovai. Apie tai, kad stambiausios kupiūros paklausios tarp nusikaltėlių, kalba ir Vokietijos kriminalinės tarnybos.

Panašiais argumentais paremtas ir siūlymas riboti atsiskaitymą grynaisiais. Lietuvos banko duomenimis, beveik 95 proc. visų atsiskaitymų šalyje neviršija minėtos 10 tūkst. litų ribos. Akivaizdu, kad tai nepatogumų sudarys tik labai retais atvejais.

Panašiai kaip iš apyvartos išėmus didelio nominalo banknotus, taip ir tokio draudimo atveju apsunkinama galimybė dideles sumas kaupti grynaisiais ir jais atsiskaityti. Su nepatogumais dėl to gali susidurti ne vien kriminalinio pasaulio atstovai, bet ir, pavyzdžiui, į apskaitą neįtrauktų pajamų gaunantys verslo savininkai ar algą vokelyje uždirbantys žmonės.

Manoma, kad šis ribojimas padėtų sumažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją, o per ilgesnį laiką tai galėtų paveikti ir ekonomikos šešėlį.

Finansinių paslaugų įmonės "Visa Europe" užsakymu atliktas tyrimas "The Shadow Economy in Europe" parodė, kad šalyse, kuriose elektroniniu būdu atsiskaitoma dažniau, šešėlinės ekonomika mažesnė. Ten, kur elektroninių atsiskaitymų nuosekliai daugėja bent po 10 proc. penkerius metus iš eilės, šešėlinės ekonomikos dalis sumenksta iki 5 procentinių punktų.

Suvaržys pasirinkimą

Suprantama, kad tokiu galimu ribojimu džiaugiasi ne visi. Pavyzdžiui, Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius, teigė Finansų ministerijos pasiūlyme įžvelgiantis papildomų suvaržymų prekybininkams ir pirkėjams, ypač iš gretimų Rytų šalių.

Anot jo, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, 10 tūkst. litų suma dažnai viršijama.

"Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad dėl suvaržymų šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje sumažės", - nuogąstavo L. Vilimas.

Finansų analitikui Valdemarui Katkui didesnį susirūpinimą kelia poveikis šalies piliečiams, kurie įvedus tokį apribojimą esą iš karto prilyginami potencialiems pažeidėjams, suvaržomos jų galimybės naudotis likvidžiausios rūšies pinigais, žmonės verčiami pereiti prie elektroninių pinigų alternatyvos. Tai esą iš esmės prilygsta konkurencijos pinigų srityje ribojimui.

Analitikas taip pat nurodė, kad gyventojai, negalėdami didesnių pinigų sumų laikyti grynaisiais, bankų krizės atveju taip pat galėtų susidurti su sunkumais. Mat jei pasitikėjimas šalies finansų įstaigų sistema smarkiai susvyruotų, kitos alternatyvos nebūtų arba tektų atšaukti tokį draudimą.

Priežastis ar padarinys

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas akcentuoja, kad pagrindinė šešėlio atsiradimo priežastis yra abiem pusėms naudingas sandoris. Tokius šešėlinius veiksmus daugeliu atvejų lemia sandorio apmokestinimas ar tam tikras reguliavimas. Pavyzdžiui, jei reikia atriekti mokesčius už paslaugas, abiem pusėms gali būti naudinga susitarti ir pasidalyti mokesčio sumą. Kuo tarifai didesni, tuo didesnė paskata augti šešėliui.

"Grynieji pinigai tėra tarpininkai, dėl kurių susitarimas vyksta. Juos uždraudus žmonės atrastų kitą mainų priemonę - užsienio valiutą, brangųjį metalą ar rinktųsi natūrinius mainus. Pastarosios priemonės ribojimas gali padidinti dalyvavimo šešėlyje sąnaudas, tačiau jei šešėlio atsiradimo priežastys nenyksta ar jų daugėja, ši veikla išlieka naudinga abiem sandorio pusėms", - teigė V. Žukauskas.

Todėl minėtas draudimas esą nesumažins paskatų verslininkams nedeklaruoti dalies gaunamų pajamų, darbuotojams neimti atlyginimų vokelyje, o kontrabandos šulams nebevežti nelegalių prekių. Tam tikrais atvejais gali įvykti priešingai ir sandorio pusės dėl šio apribojimo bandys nuslėpti tikrąją jo vertę.

V. Žukauskas pabrėžia, kad šešėlinė ekonomika sumažėja dėl aukštesnio Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių ekonominio išsivystymo (didesnės žmonių pajamos sumažina paskatas dalyvauti šešėlyje), tad ten dažniau atsiskaitoma negrynaisiais pinigais, nes gyventojai labiau pasitiki bankais, renkasi įvairesnius atsiskaitymo būdus.

Todėl šalys, kuriose šešėlinės ekonomikos dalis mažesnė, o elektroniniais pinigais naudojamasi intensyviau, esą dar ne įrodymas, kad ribojant atsiskaitymus grynaisiais ir nepaveikus tikrųjų paskatų dalyvauti šešėliniuose sandoriuose galima veiksmingai sumažinti šešėlį. Šią prielaidą esą pagrindžia Estijos pavyzdys - čia elektroniniai atsiskaitymo būdai kur kas labiau paplitę negu Lietuvoje ar Latvijoje, bet šešėlinės ekonomikos dydis per daug nesiskiria.

Priešingas pavyzdys yra Airija, kurioje elektroniniai atsiskaitymai mažiau paplitę, bet ir šešėlinės ekonomikos dalis joje palyginti nedidelė.

Botagai ir morkos

Investuotojų forumo Mokesčių grupė dar prieš dvejus metus buvo pateikusi pasiūlymų, kaip būtų galima riboti grynųjų pinigų apyvartą ir paveikti šešėlinę ekonomiką. Ji siūlė drausti juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais, fiziniams asmenims neleisti skolintis grynaisiais, algas mokėti tik per bankus, taip pat riboti teisę juridiniams asmenims, išskyrus mažmeninės prekybos įmones, turėti kasą, o fiziniams asmenims uždrausti darbo vietoje turėti daugiau nei "protingą" sumą savų grynųjų pinigų.

Kita vertus, yra ir skatinamųjų priemonių, apie kurias šiuo metu iš viso nediskutuojama. Pavyzdžiui, elektroninių atsiskaitymo priemonių populiarinimas - kredito korteles būtų galima padaryti prieinamesnes didesniam gyventojų skaičiui ar prekybininkų ir bankų ginčą dėl didelių kortelių terminalų mokesčių išsprendimas. Nekalbama ir apie Argentinoje ar Pietų Korėjoje taikomą praktiką, kai atsiskaitant elektroniniu būdu suteikiama nedidelė pridėtinės vertės ar pajamų mokesčio lengvata.