Gražuolis ruduo grybautojų nepradžiugino

"Šiemet - ne grybų metas. Atėjus rudeniui grybai blogai auga todėl, kad ir toliau trūksta lietaus, o naktimis ganėtinai šalta", - "Respublikai" sakė Švenčionių rajone centrinį biurą turinčio grybų supirktuvių tinklo savininkas Modestas Masevičius.

Verslininko tvirtinimu, vasarą grybų derliui trukdė ne tik lietaus stoka. "Prasidėjus grybų sezonui buvo labai šiltos dienos ir šiltos naktys. Kitais metais naktys būdavo šaltesnės, todėl šaltakraujai vabzdžiai būdavo mažiau judrūs ir mažiau ant grybų sudėdavo kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsirisdavo kirmėlės. O šiemet gamtos sąlygos buvo palankios veistis parazitams. Todėl grybautojai dažniausiai rasdavo jau sukirmijusių baravykų, raudonikių ir kitokių valgomųjų grybų. Gerai dar, kad voveraitės nekirmija", - pasakojo M.Masevičius.

Skaičiai tikrosios situacijos dar neatspindi

Kiek iš viso šalyje surenkama per vieną ar kitą sezoną grybų, statistikos nėra. O ir negali būti. Mat daug grybų surenkama asmeniniam vartojimui, kai miško gėrybės arba suvalgomos iškart jų prisirinkus, arba namų sąlygomis marinuojamos ar sūdomos.

Todėl statistikai sistemina informaciją tik apie grybų supirkimą, jų importą bei eksportą.

Tačiau, kaip paaiškėjo, šiandien Statistikos departamentas (SD) turi duomenis tik apie tai, kiek grybų buvo supirkta iki 2009 m. Pernai ir šių metų statistika atskleidžia tiktai grybų importo ir eksporto rezultatus.

Bet iš jos irgi sunku spręsti apie šių metų miško gėrybių derlių. Mat 2011-aisiais grybų sezonas dar nepasibaigęs, todėl pateikiami tik pirmųjų septynių mėnesių duomenys.

Šiais duomenimis, 2011-ųjų sausį-liepą buvo eksportuota 1104,3 tonos grybų, kurių bendra vertė - 21,6 mln. litų. Turint galvoje, kad derlingiausi grybų yra rugpjūtis ir rugsėjis, eksporto rodiklis dar juntamai išaugs. Tačiau jau dabar aišku, kad jis vargu ar pasieks praėjusių metų rezultatą. 2010 m. į užsienį buvo išvežta 3356,9 tonos grybų už 60,97 mln. litų.

Šiemet grybai dzūkų nemaitina

Vis dėlto, matyt, geriausiai situaciją atspindi informacija, kurią gali pateikti patys grybautojai ar jų smulkaus versliuko situaciją puikiai žinantys žmonės.

Vienas tokių yra grybingiausio Lietuvoje dzūkų krašto atstovas Varėnos r. Marcinkonių seniūnijos Kabelių seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Januševičius. "Grybais Dzūkija šiemet tikrai negali pasigirti. Grybingesniais metais kasdien į mišką nueinantis, o vėliau surinktas miško gėrybes supirkimo punktuose parduodantis dzūkas sugebėdavo per mėnesį užsidirbti ir 4 tūkst. litų. Šiemet jei tokiam darbštuoliui išėjo pusė tiek - manyčiau, tai labai geras rezultatas", - teigė pašnekovas.

Dabar antroji rugsėjo pusė, kuri ankstesniais metais, pasak J.Januševičiaus, buvo geriausias laikas baravykams ir raudonviršiams. "Bet Kabelių apylinkėse šiemet šių grybų ir su žiburiu nesurasi. Girdėjau, kad jų yra aplink tolėliau nuo mūsų esančius Marcinkonis. Tačiau ten jų - irgi vienetai. Šį sezoną gausiau dygo tiktai voveraitės, jas grybautojai ir dabar teberenka", - pasakojo J.Januševičius.

Verslininkas M.Masevičius antrino, kad šiemet iš tikrųjų yra tiktai voveraičių sezonas. "Tačiau ir jų neišdygo tiek, kiek šios rūšies grybų būdavo tada, kai mielai dygdavo ir visi kiti grybai. Vasarą dygo voveraitės, kurios tiko tik perdirbti - šaldyti ar panašiai. Todėl ir kaina buvo atitinkama - už kilogramą mokėdavome po 5 litus. Dabar voveraitės geresnės kokybės, be to, artėjant grybų sezono pabaigai jų jau stipriai mažiau, todėl iš rinkėjų jas superkame po 11-12 litų už kilogramą", - sakė grybų supirkimo tinklo savininkas.

Pasak M.Masevičiaus, brangiausiai šiemet Lietuvoje buvo superkami aukščiausios rūšies baravykai, už kurių kilogramą rinkėjams buvo siūloma net 20 ir daugiau litų. "Tai dėl to, kad šie grybai šį sezoną augo tiktai šiaurės Lietuvoje - Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonuose, be to, greitai kirmijo", - vardijo M.Masevičius.

Turguose grybai brangūs

Vilniaus Kalvarijų turgaus grybų pardavėjai irgi dejavo dėl mažo šio sezono miško gėrybių derliaus. Šeštadienį turguje grybais prekiavo tik keli prekeiviai, o jų parduodami skrybėlėtieji buvo tikrai ne iš pigiųjų.

Ant turgaus prekystalių dominavo voveraitės po 15 litų už kilogramą, šalia buvo galima rasti ir lepšių, raudonviršių, žaliuokių, kelmučių.

Pastarieji grybai buvo pardavinėjami ne litrais ar kilogramais, o neaiškaus svorio plastmasiniais kibirėliais ar tiesiog vienetais.

Vilniaus rajono gyventoja, prisistačiusi Henrika, už dešimt lepšių prašė 7 litų, už tokį patį kiekį raudonviršių - 10 litų. "Sakote, brangu? Tačiau pabandykite pats šiais negrybingais metais tų grybų surasti - tikrai nieko neišeis. Aš žinau vietas, kur tie lepšiai ar raudonviršiai auga, todėl dar šį tą randu. Tačiau negi deficitą atiduoti už dyką?" - retoriškai klausė turgaus pardavėja.

Ponia Henrieta prisipažino, jog kartu su drauge jau 6 valandą ryto būna miške, kad pririnktų krepšelį lepšių ir tiek pat raudonviršių. "Grybaujame maždaug iki aštuntos. Vėliau apie 40 kilometrų važiuojame į Vilniaus Kalvarijų turgų surinktų gėrybių parduoti", - savo vargų neslėpė pašnekovė.

Grybautoja prisipažino pardavusi grybus per dieną uždirbanti apie 50 litų. "Žinoma, tai nėra labai maži pinigai. Tačiau atmeskite 3 litus siekiantį mokestį vietai turguje išsipirkti, kelionės išlaidas ir paaiškės, jog lieka nelabai kas", - skaičiavo Henrieta.

Prie kito prekystalio kelmutes pardavinėjusi vilnietė Liudmila tvirtino turinti dar menkesnį dienos uždarbį. "Mano vidutinis uždarbis siekia apie 30 litų per dieną. Galbūt ir neapsimokėtų už tiek stovėti, bet valgyti juk reikia", - skundėsi pardavėja.

Populiariausios - voveraitės

Kaip rodo Statistikos departamento pateikiami nuo 1998 m. fiksuojami duomenys, pirkėjai supirktuvėse daugiausia superka voveraičių. Iki šiol didžiausias jų kiekis buvo supirktas 1998-aisiais - net 2,8 mln. kilogramų, mažiausiai 2002-aisiais - 423 tūkst. kilogramų.

Antrieji geidžiamiausi grybai supirktuvėse yra baravykai. Jų daugiausia supirkėjai nupirko 2001 m. (703 tūkst. kilogramų), mažiausiai - 2002 m. (18,2 tūkst. kilogramų).

Iš mažiau girdėtų grybų jų supirkėjai itin lauktų miško gėrybių egzotišku vardu juodieji trimitėliai. "Gaila, bet jų mūsų miškuose auga mažai. Trimitėlius labai mėgsta prancūzai - jie šiuos grybus vartoja kaip maisto prieskonius", - pasakojo verslininkas M.Masevičius.

Beveik visi surinkti grybai eksportuojami. Didžiausios Lietuvoje surinktų grybų eksporto rinkos yra Vokietija, Šveicarija ir Švedija. Tiesa, kokios tenai didmeninės iš mūsų šalies atvežtų grybų kainos, verslininkai neatskleidė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"