Gitanas Nausėda: prielaidų didinti minimalią mėnesio algą nėra

"Čia turiu ganėtinai skeptišką nuomonę dėl labai paprastos priežasties. Paprastai minimali mėnesio alga, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, grindžiama, kaip ekonomistai sako, ne maksimizavimo, o optimalumo kriterijumi. Tai, aišku, kažkokioje tariamoje situacijoje galime įsivaizduoti 100 proc. minimali mėnesio alga sudaro vidutinį atlyginimą, tada visi gautume vidutinį darbo užmokestį ir jokios diferenciacijos tarp atlyginimų nebūtų", - ketvirtadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją kalbėjo G. Nausėda.

"Mano pastebėjimai ir analizė rodo, kad daugelyje Vakarų Europos šalių, žinoma, yra ir išimčių, vis dėlto tas optimumas kažkur svyruoja apie 40 proc., tai yra minimali mėnesio alga sudaro beveik 40 proc. neto atlyginimo. Kai jinai viršija šitą lygį, galimas dalykas, kad susiaurėja erdvė būtent diferencijuoti darbo užmokestį atsižvelgiant į žmonių našumą, kvalifikaciją ir t.t. Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, švelniai tariant, nedidėjo. Tai, tartum žvelgiant iš šito santykio pozicijos, labai didelių prielaidų didinti minimalią mėnesio algą nėra", - argumentus dėstė ekonomistas.

Finansų ekspertas mažas pajamas gaunančių žmonių gerovei užtikrinti siūlė didinti gyventojų neapmokestinamąjį pajamų dydį. Esą tai ne kartą siūlė ir Tarptautinio valiutos fondo specialistai.

"Gal būtų pats tinkamas metas prisiminti Tarptautinio valiuto fondo siūlymą - negatyvaus pajamų mokesčio įvedimą, tai yra, kai namų ūkio pajamos viršija tam tikrą sumą, žinoma, namų ūkis yra apmokestinamas, kai jos nusileidžia žemiau tam tikros skurdo ribos, namų ūkis automatiškai įgauna neigiamą gyventojų pajamų mokestį, kitaip tariant, gauna priemokas per gyventojų pajamų mokesčio langą", - kalbėjo G. Nausėda.

Norint tai įgyvendinti, anot finansų eksperto, reikia užtikrinti tokią kontrolės sistemą, kad nenutiktų taip, kad asmenys, gaunantys nelegalias arba šešėlines pajamas, gautų privilegiją gauti neigiamą gyventojų pajamų mokestį iš valstybės biudžeto.

"Manau, kad tai yra įmanoma įgyvendinti ir kad tai galbūt visą procesą padarytų gerokai skaidresnį", - konstatavo jis.

Apie minimalų darbo užmokesčio didinimą prakalbo šalies profesinės sąjungos, primena ELTA. Jos žada siekti, jog minimali alga būtų didinama 1000 - 1200 litų. Šiuo metu minimali alga Lietuvoje yra 800 litų neatskaičius mokesčių.

Siūlymas nuo 800 iki 900 ar 1000 litų didinti minimalų darbo užmokestį yra numatytas ir Premjero sudarytos darbo grupės piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę klausimams išnagrinėti išvadose.

Anot išvadų rengėjų, padidėjusios minimalios algos žmonėms bus paskata dirbti ir nesinaudoti socialinėmis išmokomis.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, jog šį pasiūlymą žada rimtai svarstyti. Tiesa, minimalaus darbo užmokesčio klausimą jis kelia kaip priemonę kovojant su socialiai remtinų žmonių įpročių gyventi iš socialinių pašalpų.