"Geotermai" vėl skamba pavojaus varpai

Dėl kuruojamų įmonių įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą Vyriausybė bei atskiros ministerijos turėjo pasisakyti iki vakar. Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos pasipriešino įvairių objektų privatizavimui (įmonių "Geležinkelio apsaugos želdiniai", "Problematika", "Geležinkelių projektavimas", Sartų, Nemuno, Vilniaus žirgynų, "Šeduvos avininkystė", "Šiaulių regiono veislininkystė", "Jonavos grūdai" "Litexpo" ir t. t.), tačiau "Geotermos" tarp užtartųjų nėra.

Dirbo be paramos

2007-aisiais Klaipėdos geoterminėje jėgainėje, į kurią jau iki tol buvo investuota 83 mln. litų, buvo susidariusi tragiška situacija. Įmonę slėgė 3 mln. litų siekiančios skolos tiekėjams, milijoninės Pasaulio banko paskolos. Vandens gręžinių filtracinių savybių atstatymui ir nusidėvėjusių įrenginių remontui reikėjo 6 mln. litų. Susidariusių problemų sprendimu buvo ėmęs rūpintis ir tuometinis šalies prezidentas Valdas Adamkus. Po keleto mėnesių buvo surastas jėgainės gelbėjimo receptas. Jos akcininkai - "Lietuvos energija" ir Ūkio ministerija - suteikė 13 mln. litų paramą.

Pasak "Geotermos" direktoriaus Ričardo Vaitiekūno, nuo to laiko įmonė daugiau nebeprašė jokios finansinės paramos.

"2009-aisiais dirbome pelningai - iš gamybos gavome 1,4 milijono pelno. Tiesa, pernai patyrėme 1,3 milijono litų nuostolį. Esminė priežastis - po to, kai įstatymu buvo įtvirtintas šilumos kainų perskaičiavimas kas mėnesį, dar pusę metų prireikė vieno įstatyme buvusio žodžio, kuris nešė nuostolius, pakeitimui. Taip pat teko užsakyti naujus siurblius, kurie jau netrukus pasieks įmonę", - aiškino R. Vaitiekūnas.

Jis išreiškė apgailestavimą dėl sprendimo įtraukti "Geotermą" į privatizuojamų įmonių sąrašus.

"Aišku, jėgainė yra eksperimentinė, tad ir dabar tobulinant technologinius procesus čia dirba daug mokslininkų, tačiau geotermija Vakarų Lietuvoje turi tikrai didelę perspektyvą. Pavyzdžiui, praėjusias dvi vasaras vien tik mes ir "Pajūrio mediena" iš savo katilinės visą Klaipėdą aprūpindavome reikiama šiluma. Tačiau jei "Geotermą" privatizuos, beveik neabejoju, kad čia liks tik sklypas. Gaila", - sakė pokalbininkas, užsiminęs, jog niekas su juo niekada nesikonsultavo dėl privatizavimo reikalų.

"Dievo dovana"

"Geotermai" priklauso ir šalia Palangos, Vydmantuose, esantys du daugiau nei dviejų kilometrų gylio užkonservuoti gręžiniai, kuriuose geoterminio vandens temperatūra siekia 70 laipsnių. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad šiuose gręžiniuose esančių druskų (iki 200 g/l) sudėtis yra geresnė nei vežamų iš Negyvosios jūros, tad atlikus kruopščią ekspertizę šiuo vandeniu, ko gero, būtų galima gydyti įvairius sąnarių ir odos susirgimus.

"Visgi šie gręžiniai yra šiek tiek per toli nuo Palangos, tad tiesti vamzdžius iki kurorto būtų, ko gero, per brangu. Tačiau šiuos gręžinius tikrai būtų galima sėkmingai panaudoti šiltnamių šildymui ar žuvivaisai, jei kas netoli sugalvotų užsiimti tokiu verslu. Tiesa, kol kas jokių iniciatyvų iš verslo, galinčio prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo, nesulaukėme", - teigė R. Vaitiekūnas.

Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš keletą metų sakė profesorius.

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Tad potencialūs geoterminių išteklių vartotojai yra Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

"Didelio nuostolio nebūtų"

Vytautas VALUTIS, "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius
Iš nepriklausomų tiekėjų superkame iki 25 procentų visos reikiamos šilumos energijos. "Geotermos" pagaminama šiluma šioje dalyje sudaro tik apie 10 procentų. Tarp nepriklausomų gamintojų nuolat didėja įvairovė. Klaipėdoje situacija pasikeitė šilumą ir elektrą pradėjus gaminti "Klaipėdos medienos" teritorijoje pastatytai bendrovės "Baltijos elektrinių investicijos" jėgainei. Štai, pavyzdžiui, dabar "Geoterma" dirba 8 megavatų (vietoje planuotų 35) pajėgumu, o minėtoji jėgainė - 5,4. Taigi didelio nuostolio dėl privatizacijos ar kitų procesų sustojus "Geotermai" mums nebūtų. Juolab kad dabar mes dar turime papildomai pašildyti jų tiekiamą karštą vandenį.

Matyt, privatizacija yra vienas iš nesibaigiančių "Geotermos" problemų sprendimo būdų. Nors anksčiau buvo planuojama ją perduoti mokslininkams, kad ji būtų kaip bandymų poligonas ateityje plėtojant geotermiką.