Galimybė konkuruoti - su ES pinigais

Šalies valdžia ir patys verslininkai pripažįsta, kad situacija mėsos perdirbimo sektoriuje šiuo metu gana sudėtinga, bet žengti žingsnį į priekį konkurencinėje kovoje padėtų Europos Sąjungos parama. Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta sunkmečiu aktualių pakeitimų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos viceministro Mindaugo Kuklieriaus, situacija mėsos perdirbimo sektoriuje yra prastesnė nei kai kuriuose kituose.

"Jeigu imtume statistinius duomenis, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje kainos maždaug pastovios, o gyvulių gyvo svorio supirkimas, palyginti su praėjusių metų lygmeniu, brangsta apie 11 procentų", - sakė jis.

Nori vienodų mokesčių

Ypač sudėtinga padėtis mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonėms yra susiklosčiusi dėl konkurencijos su kaimynine Lenkija. Šioje šalyje šviežiai skerdienai taikomas tik 3 proc. PVM, o Lietuvoje - 21 proc.

Anot M. Kuklieriaus ir UAB "Agrovet" generalinio direktoriaus Augenijaus Gudžiūno, didžiausia problema esanti ta, kad iš Lenkijos atgabenta mėsa nukeliauja į mūsų šalies turgavietes - ten, kur prekiaujama nemokant PVM.

"Kad ir kokios būtų mūsų technologijos, vis tiek susidaro didelis skirtumas - apie 20 procentų. Nebeišeina atlaikyti konkurencijos tų, kurie dirba pagal kitą sistemą", - pastebi A. Gudžiūnas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sunkmečiu apie 20 proc. mėsos "dingo" iš prekybos. A. Gudžiūno nuomone, tie, kurie valgė mėsą, jos neatsisakė - galbūt tiesiog renkasi pigesnius gaminius. 20 proc. sumažėjimas tiesiog reiškia tai, kad mėsa nukeliavo ten, kur nėra mokamas PVM - į turgavietes. Jo spėjimu, importuotos mėsos, parduodamos turguose, dalis užima apie 30 proc. šalies rinkos. Tai trukdo dirbti ir didiesiems perdirbėjams, ir mūsų šalies ūkininkams.

"Matome, kad prekyba oficialiai mažėja, o turguje plečiasi. Tikslių skaičių nėra, bet manoma, kad per metus dėl to prarandame apie 100 milijonų litų PVM", - antrino ir M. Kuklierius.

Tikimasi, jog šią problemą padės spręsti Europos Komisijoje mokesčių, muitų sąjungos, audito ir kovos su sukčiavimu komisaro portfelį gavęs buvęs Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta. Klausimą dėl mokesčių suvienodinimo visoje ES jis yra kėlęs ir anksčiau.

Beje, viceministras iškart užkerta kelią galimam mūsų šalies ūkininkų, prekiaujančių turgavietėse savo mėsos produkcija, būgštavimui.

"Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus dalį produkcijos gaminti savo ūkiuose. Gerai, kad atsiranda tokių produktų, kurių negamina didieji mėsos perdirbėjai. Kadagio dūmas, natūraliai brandintas kindziukas - tai yra mūsų tautinio paveldo dalis. Nemanau, kad ir didieji mėsos perdirbėjai prieštarautų tam, kad ūkininkas pats gamina ir parduoda. Šie segmentai nekonkuruoja.

Ūkininkai yra įvesti į mokestinę sistemą, deklaruoja žemę, gyvulius ir mes čia problemos nematome. Kitas dalykas yra atvežantieji importinę produkciją - tokią, kokia gaminama ir Lietuvoje, bei parduodantieji ją turguose be PVM", - aiškino M. Kuklierius.

Nesinaudojantiems - grėsmė atsilikti

Pasak A. Gudžiūno, brangiausiai versle atsieina darbo užmokestis. Darbo jėga šiuo metu yra atpigusi, tačiau tai esąs laikinas dalykas, tad tie, kurie neinvestuos į darbo našumą, atsiliks konkurencinėje kovoje.

"Nesinaudoti ES parama - tai numoti ranka į perspektyvą, tikėjimą. Jeigu parama nepasinaudojo įmonė kitoje šalyje, vadinasi, mes žingsniu ją pavijome arba aplenkėme, nelygu kur stovime", - sakė A. Gudžiūnas.

M. Kuklieriaus teigimu, mėsos perdirbimo sektorius parama pasinaudojo neblogai. Ministerija yra dėkinga įmonėms, teikusioms pasiūlymus dėl paramos supaprastinimo - tai jau yra padaryta.

Viena iš stambesnių naujovių, kurią perdirbėjai jau pajuto, yra galimybė projektą įgyvendinant sutaupytus pinigus panaudoti reikmėms, kurios projekte nebuvo numatytos. Tai skatina verslininkus neišlaidauti.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės teigimu, mėsininkams aktualios dvi Kaimo plėtros programos priemonės: Žemės ūkio valdų modernizavimas bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Pagal sektorius nėra išskirtas gautų paraiškų skaičius, tačiau pagal Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę iš 1,386 mln. 386 litų šiuo metu jau yra išmokėta 440 tūkst., o pagal Žemės ūkio produktų perdirbimo priemonę - iš 475 mln. litų išmokėta 45 mln.

Klaipėdos apskrityje pagal Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę iš 339 pateiktų paraiškų 212 yra pagal supaprastintą tvarką. Kalbant apie perdirbimą, anot J. Stakėnienės, yra liūdniau - pateiktos 3 paraiškos, ir kol kas - nė vienos pagal supaprastintą tvarką.

Laukti pokyčiai

Aptardama naujoves J. Stakėnienė minėjo, jog yra išplėstos skolinimosi galimybės - anksčiau buvo galima skolintis tik iš finansinių institucijų, o dabar - ir iš juridinių asmenų, pavyzdžiui, įrangos tiekėjų. Taip pat jau įsteigtas paskolų fondas, nors skolinimosi procesas čia dar neįsibėgėjo - to tikimasi ateinančių metų pradžioje.

Žemės ūkio ministerija yra pateikusi prašymą Europos Komisijai nuimti Kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatytą paramos ribojimą. Norima, kad galimybė riboti būtų nustatoma nacionaliniais teisės aktais.

"Buvo pasiūlymų, kad žemės valdų modernizavimui galėtų būti 2 milijonų eurų, perdirbimui - 20 milijonų. Natūralu, ne kiekvienai įmonei reikia tų dabar nustatytų maždaug 4 milijonų, o kitoms reikia didesnių pinigų, kad ekonomikoje būtų proveržis", - sakė J. Stakėnienė.

Pradėta siekti ir dar vienos perdirbėjams aktualios naujovės - paramos intensyvumo didinimo. Šiuo metu paramos intensyvumas siekia 40 proc., tačiau reglamentas leistų 50 proc.

"Kodėl 40 procentų? Buvo stiprus ūkininkų noras, kad jie, palyginti su perdirbėjais, nebūtų diskriminuojami. Ūkininkams yra nustatytas maksimalus 40 procentų intensyvumas, tad jie kėlė klausimą, o kodėl gi perdirbėjai remiami 50 procentų. Tačiau akivaizdu, kad negali gaminti į orą, reikia, kad kas nors supirktų", - sakė J. Stakėnienė.

Verslo subjektams yra supaprastinta prekių, paslaugų, darbų pirkimo tvarka. Viešuosius konkursus reikia organizuoti tik tokiu atveju, kai įrangos ar technikos perkama daugiau nei už 0,5 mln. litų be PVM, o darbų kaina viršija 2,5 mln. litų be PVM.

Jeigu statyboms įmonei užtenka nustatyto didžiausio įkainio, nereikia nei apklausos, nei konkurso, t. y. jokių pirkimo procedūrų.

Taip pat grąžintas naudingiausio ekonominio pasiūlymo atrankos būdas - nėra būtina atsirinkti pigiausią, jei jis nėra naudingiausias. To pageidavo ir gamintojai, ir perdirbėjai.

"Pokyčių yra ir dėl ekonominio gyvybingumo. Mes pakeitėme, sumažinome rodiklius. Anksčiau ekonominį gyvybingumą įvertindavome pagal ataskaitinius metus, bet ne vienas ūkio subjektas kreipėsi sakydamas, kad situacija pasikeitė - ataskaitiniai metai iškreipia situaciją. Dėl turto verčių pokyčių ar dar ko nors netenkinami tam tikri rodikliai. Nuspręsta šį klausimą liberalizuoti - ekonominį gyvybingumą vertinti pagal ataskaitinių metų metinius arba einamųjų metų ketvirtinės finansinės atskaitomybės duomenis", - sakė J. Stakėnienė.

Aktualus yra ir avansavimo klausimas.

"Europos Komisijai esame pateikę prašymą leisti mokėti avansą iš paramos lėšų. Kol kas dar nekalbama apie avanso dydį. Pagal reglamentą, avansą reikia garantuoti. Anksčiau garantija turėjo būti 110 procentų, o krizės sąlygomis kai ką liberalizavus - 50 procentų. Nemanau, kad komisija tam nepritartų, tik sunku prižadėti, kiek Lietuvos biudžetas galės panešti tokią naštą", - sakė J. Stakėnienė ir M. Kuklierius.

Gyvulininkystė - perspektyvi

Viena iš Klaipėdos apskrities mėsos perdirbėjų, aktyviai besinaudojančių ES parama - UAB "Agrovet". Dar 2004 metais ji įgyvendino investicinį 22,2 mln. litų projektą ir gavo 6,5 mln. litų SAPARD paramą - buvo pastatyta nauja skerdykla, įsigyta modernios įrangos, kad padidėtų darbo našumas ir dar labiau pagerėtų produkcijos kokybė.

Šiemet kartu su ES struktūriniais fondais baigiamas įgyvendinti 28,2 mln. litų investicinis projektas, numatoma gauti 9,6 mln. litų paramą.

Pasak A. Gudžiūno, dalyvaudama Kaimo plėtros programoje "Agrovet" tikisi dar labiau įsitvirtinti eksporto rinkose - ne tik Rusijos, bet ir ES - ir sugrįžti į vietinę. Kitąmet Lietuvos parduotuvių lentynose turėtų atsirasti daugiau šios įmonės produkcijos.

Pasak A. Gudžiūno, Lietuva yra sutverta plėtoti žemės ūkiui. Dar senais laikais, išsivadavusi iš caro priespaudos, šalis ėmė atsigauti pradėjusi eksportuoti žemės ūkio produkciją.

"Smetonos laikais auginome 2,5 milijono kiaulių, kelis milijonus galvijų, o dabar užauginame tik 800-900 tūkstančių kiaulių, suvalgome 2-2,5 milijono. Neužsiauginame patys sau pavalgyti, bet, pavyzdžiui, nuolat užauginame tiek grūdų, kad nėra kur jų dėti", - sakė A. Gudžiūnas.

Jo teigimu, daugelis sektorių yra nugrimzdę į gilią krizę, o žemės ūkis, nors ir jaučia ją, lengviau amortizuoja poveikį. Žemės ūkio perspektyvos esančios didelės - Lietuva galėtų auginti 3-4 mln. kiaulių - nereikėtų jų pirkti iš kitur, būtų kam sušerti grūdų perteklių, dalį kiaulių būtų galima eksportuoti.

Problema, anot A. Gudžiūno, yra ir veršelių eksportas.

"Veršelius ūkininkams apsimoka eksportuoti mažus. Reikėtų kokių nors valstybinių programų, padedančių pasiekti, kad veršeliai augtų Lietuvoje. Mes tam turime ir ganyklų, ir perdirbimo įmonių, ir eksporto rinkų. Kasmet eksportuodami 180-200 tūkstančių veršelių prarandame labai daug. Augintume čia - nedirvonuotų žemės, turėtume kam sušerti grūdus, būtų daugiau darbo, sumokama daugiau mokesčių", - sakė jis.

Skaičiai ir faktai

Per 2007-2009 metus įvyko 105 kvietimai teikti paraiškas. Šiuo metu renkamos paraiškos paramai gauti pagal 28 priemones ar jų veiklos sritis.

Iki šių metų spalio 15 dienos:

gautos 329 786 paraiškos;

prašoma 2,61 mlrd. litų paramos (iš jų 2,01 mlrd. litų - ES lėšos, t. y. 32,8 proc. visų ES lėšų);

įvertinta/pasirašyta 218 171 paraiška/sutartis už 1,74 mlrd. litų (iš jų 1,34 mlrd. litų - ES lėšos, t. y. 22,3 proc. visų ES lėšų);

išmokėta 1,35 mlrd. litų (iš jų 1,04 mlrd. - ES lėšos, t. y. 17,3 proc. visų ES lėšų).

Giedrė NORVILAITĖ