Finansinio raštingumo pamokos

Lietuvos banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 34 proc. šalies gyventojų neturi jokių santaupų, 33 proc. žmonių pajamos nepadengia išlaidų, 70 proc. vartotojų neteisingai skaičiuoja sudėtines palūkanas, sudarydami finansinius sandorius tik 43 proc. perskaito sutartis arba kitaip skolinasi neatsakingai. Į tai reaguodamas Lietuvos bankas sukūrė specialų interneto tinklalapį, kuris turėtų ugdyti žmonių finansinį raštingumą. Negana to, su Švietimo ir mokslo ministerija deramasi, kad finansinis švietimas būtų įtrauktas į švietimo programą.

Šimtai tūkstančių skolininkų

Ne vien minėti skaičiai yra baisūs. Pasirodo, bankams yra skolingi 11,6 proc. visų Lietuvos namų ūkių, arba 161 tūkst. jų. Iš jų beveik 10 proc. susiduria su mėnesio įmokų grąžinimo problemomis. Vartojimo arba žaibiškus kreditus yra pasiėmę dar 17,5 proc. namų ūkių, arba apie 242 tūkst. jų. Greitųjų kreditų paskolų portfelis yra apie 100 mln. litų. Kasmet vidutiniškai vėluojama grąžinti apie 7 proc. išduotos paskolų sumos. Imant bendrą vartojimo kreditų rinką, ji viršija 2 mlrd. litų. Beje, atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad nemažai jų skolinasi ne tik iš būtinybės padengti kitus įsipareigojimus, bet ir norėdami nusipirkti nebūtiną daiktą.

Reaguodamas į tokią baisią situaciją, Lietuvos bankas ėmėsi žmonių finansinio raštingumo ugdymo iniciatyvos. Vakar visuomenei buvo pristatyta Finansinio švietimo koncepcija, kurios viena iš sudėtinių dalių yra ką tik startavęs tinklalapis www.pinigubite.lt. Joje kiekvienas gali rasti informacijos, patarimų ir įrankių, padėsiančių išmintingai valdyti savo pinigus, patarimų, kaip taupyti, kaip skolintis ir neprasiskolinti, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo, pristatoma pensijų sistema, skelbiami pensijų fondų rezultatai, netgi yra nuorodos į renginius, per kuriuos žmonėms bus ugdomas finansinis raštingumas.

Ėmėsi iniciatyvos

„Pinigų bitei“ sukurti Lietuvos bankas skyrė 30 tūkst. litų. Beje, Finansinio švietimo koncepciją Lietuvos banko valdyba patvirtino šių metų pradžioje. Šios koncepcijos tikslas - didinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus.

Anot Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, „bitės“ pavadinimas finansinio švietimo svetainei parinktas neatsitiktinai: bitės yra tvarkingi, kaupiantys atsargas ateičiai, darbštūs ir puikiai mokantys planuoti ateitį vabzdžiai. Esą tokios savybės būtinos ir žmonėms, nenorintiems įbristi į skolas.

„Itin dinamiškame ir gana sudėtingame finansų pasaulyje vartotojams lengva pasiklysti tiek finansinių produktų gausybėje, tiek informacijos apie juos srautuose. Tai gali lemti skubotus ir neracionalius sprendimus, kurių pasekmės bus ilgalaikės. Todėl Lietuvos bankas, kaip centrinė finansų rinką prižiūrinti institucija, ėmėsi iniciatyvos suteikti visuomenei objektyvios ir patikimos informacijos šaltinį apie asmeninių finansų valdymą“, - dėstė V.Vasiliauskas.

Geriau vėliau nei niekad

Paklaustas, kodėl ši puiki iniciatyva pasirodė tik dabar, o ne anksčiau, kol žmonės dar buvo mažiau prasiskolinę, Lietuvos banko vadovas paaiškino, kad tokia idėja kilo jau daugiau nei prieš metus, tačiau dar reikėjo atlikti gyventojų finansinio raštingumo tyrimą, surasti tinklalapio kūrėjus, atlikti daug techninių darbų.

Jam antrino ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

„Reikia pasidžiaugti, kad bent jau dabar tokia iniciatyva kilo. Viena iš priežasčių, kodėl ji atsirado - buvo sujungtos trys finansų sektoriaus priežiūros institucijos. Todėl galima integruoti projektus, kurie apima tiek draudimą, tiek vertybinių popierių rinką, tiek bankų sektorių“, - paaiškino V.Šapoka.

Ugdys ir mokyklose

Negana to, anot V.Šapokos, Finansinio švietimo koncepcija apima ir daugiau dalykų. Visų pirma Švietimo ir mokslo ministeriją bandoma atvesti į protą, kad ši į pagrindinio ugdymo programą įtrauktų ir finansinį švietimą, nes dabar mokyklose apie tai nė nekalbama.

„Su Švietimo ir mokslo ministerija ėmėme bendradarbiauti. Jei finansinis raštingumas bus įtrauktas į švietimo programą, reikia tikėtis, kad naujoji karta bus labiau finansiškai išprususi“, - sakė V.Šapoka.

Trūksta atsakingumo

Lietuvos banko atstovo teigimu, gyventojai šiuo metu yra itin neatsakingi finansiškai.

„46 proc. finansinio nepritekliaus atveju skolinasi iš šeimos, draugų ar iš kitur ir tik 44 proc. stengiasi sumažinti išlaidas. Šiaudo griebiamasi per dažnai. 34 proc. vartotojų prieš pasirinkdami finansinius produktus visiškai nesvarsto kitų pasiūlymų. Kitaip tariant, batus renkamės atsakingiau, negu naudojamės finansinėmis paslaugomis. Svarbi žinia, kad net 70 proc. vartotojų neteisingai skaičiuoja sudėtines palūkanas. Tai aiškiai iliustruoja, kad švietimo sistemoje, kiek tai susiję su finansiniu raštingumu, tikrai yra spragų. Be to, sudarydami finansinius sandorius tik 43 proc. skaito sutartis. Tai reiškia, kad neretai tiesiog perkame katę maiše. Neatsakingumą rodo ir tai, kad pritrūkę pinigų bėgame skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių, bėgame paskui pasiūlymus uždirbti neregėtą pelną, bėgame paskui dideles palūkanas“, - sakė V.Šapoka.

Anot jo, naujasis tinklalapis bus naudingas ir tuo, kad jame informacija bus nešališka. Informacijos apie finansinius produktus ir dabar yra nemažai, tačiau ją pateikia finansų tarpininkai, kurie yra ir pardavėjai, o kiekvienas pardavėjas, norėdamas iškišti prekę, ją žodžiais gerokai pagražina.