Europos Sąjungą į priekį temps Baltijos jūros regionas

Narystė ES

"Padidėjusioje Europos Sąjungoje svarbiausia jūra tapo Baltijos jūra. Aplink ją yra 8 iš 25 dabartinių ES valstybių narių, šis regionas turi milžinišką augimo potencialą, ir tikimasi, kad būtent jo plėtra gali suteikti proveržio galimybę visai ES, kuri vis labiau pasiduoda JAV, Azijos "tigrams" ir kt." - sako Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, neseniai viešėjusi Klaipėdoje.

Pasak parlamentarės, šiuo tikslu Europos Sąjungos (ES) biudžete Baltijos jūros regionui siūloma numatyti išskirtinį finansavimą.

Interviu "Vakarų ekspresui" L. Andrikienė apžvelgė ir Klaipėdos pasiekimus naudojant ES paramos lėšas, jų skirstymo decentralizavimo galimybę, žvejybos verslo perspektyvas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos duomenimis, šiuo metu ji įgyvendina 17 projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) fondų gautomis lėšomis, kurių bendra vertė - per 150 mln. litų, iš jų - apie 95 mln. litų sudaro ES skirta parama. Kaip vertinate Klaipėdos pasiekimus šioje srityje kitų didžiųjų šalies miestų atžvilgiu? Kokias įžvelgiate galimybes didinti ES paramos panaudojimą uostamiestyje?

Vertinant ES finansinės paramos naudojimo požiūriu, Klaipėda atrodo neblogai, nors galėtų būti ir geriau.

Nuo 2004 iki 2006 metų rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienam gyventojui, daugiausia ES lėšų buvo panaudota Marijampolės - 380,97 lito, Alytaus - 317,68 lito ir Utenos - 285,31 lito - apskrityse, o mažiausiai - Telšių - 123,42 lito, Kauno - 141,55 lito ir Šiaulių - 145,93 lito - apskrityse.

Klaipėdos apskritis - per vidurį, penktoje vietoje iš devynių apskričių, - 180,83 lito. Tuo tarpu vidutinis Lietuvos rodiklis - 190,42 lito vienam gyventojui.

Pagal pasirašytas sutartis, Klaipėdos apskritis taip pat yra penktoje vietoje - 781 litas ES paramos vienam gyventojui. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje šis rodiklis siekia 996 litus, Utenos - 984 litus, Marijampolės - 923 litus, o silpniausiai atrodo Kauno - 589 litai, - Telšių - 614 litų - ir Tauragės - 694 litai - apskritys.

Tik norėčiau atkreipti dėmesį, jog sutarčių pasirašymas reiškia tik projekto pradžią, ir nėra jokios garantijos, kad projektas bus įvykdytas ir jam skirtos lėšos panaudotos pagal paskirtį. Mums Europos Parlamente ir Europos Komisijoje pirmiausiai rūpi, kiek sąskaitų apmokėta, kiek pinigų panaudota, o ne kiek sutarčių pasirašyta.

Kalbant apie galimybes geriau panaudoti ES finansinę paramą, pažymėtina tai, kad turėtume būti aktyvesni, drąsesni. Tuo labiau kad reikalavimai projektams, taisyklės nuo 2007 metų bus paprastesnės, biurokratizmo - mažiau, o mes per trejus metus jau kai ką išmokome ir tų pačių klaidų neturėtume kartoti.

Kaip vertinate Klaipėdos regiono pasiruošimą skirstyti ES paramos lėšas, jei bus nuspręsta dalį jos atiduoti skirstyti patiems šalies regionams?

Iš tiesų, nuo 2007 metų ketinama 11-15 procentų ES struktūrinių fondų lėšų skirstyti regionuose, per regionų plėtros tarybas. Klaipėdai, kaip ir bet kuriai kitai apskričiai, labai svarbu žinoti, ar tokios teisės jai tikrai bus suteiktos, tada ji galėtų pradėti tam darbui rimtai ruoštis. Dabar gi sprendimas vilkinamas, regionai palikti nežinioje, tai ar tokioje situacijoje gali vykti rintas pasiruošimas?!

Apskritai ES finansinės paramos skirstymo decentralizavimą vertinu labai teigiamai. Manau, kad klaipėdiečiai, kauniečiai ar alytiškiai skirstys pinigus neblogiau nei tai daro vilniečiai. Juk per pirmuosius trejus metus, kai visa ES finansinė parama buvo skirstoma Vilniuje, skirtumai tarp Lietuvos regionų ne sumažėjo, o dar padidėjo. Pastebėsiu, kad pinigus ES skiria skirtumams tarp regionų mažinti, taigi išeina taip, kad pinigus sunaudojame, o rezultatą gauname atvirkščią.

Kita vertus, tai bus ir nemaža atsakomybė patiems regionams. Juk apskrityje esančių miestų ir rajonų savivaldybių atstovams teks tarpusavyje susitarti, kuriuos projektus finansuoti 2007 metais, kuriuos - 2008-aisiais t.t. Bus visko: ir nesutarimų, ir konkurencijos, bet mažoje grupėje vis tiek lengviau susitarti.

Be to, Lietuva per trejus metus kai ko išmoko. Pavyzdžiui, kad reikia vengti nereikalingos konkurencijos, kai tarpusavyje konkuruoja viešieji, pavyzdžiui, mokyklų renovacijos, projektai. Dauguma mokyklų pastatytos sovietiniais laikais, visoms reikia keisti langus, apšiltinti, bet jos buvo priverstos konkuruoti tarpusavyje. Ir turėjome situaciją, kai buvo patenkintos tik 62 mokyklų paraiškos iš 329, likusioms dirbtinai sugalvojant įvairių atsakymų, neva nekvalifikuotai parengė paraiškas, pridarė klaidų ir panašiai.

Esate minėjusi, kad Europos Parlamento Biudžeto komitete buvo siūlymas į ES biudžetą atskira eilute įtraukti Baltijos jūrą. Kokioje stadijoje yra šis siūlymas? Kokios realios naudos sulauktų Baltijos jūros regionas tokiam siūlymui tapus realybe?

Šiuo klausimu Europos Parlamentas sprendimą greičiausiai priims lapkričio mėnesį.

Paaiškinsiu, kad anksčiau svarbiausia ES jūra buvo Viduržemio jūra, ir aplink šią jūrą esančiam regionui, aplinkinėms šalims, buvo skirta speciali programa MEDA, kuri buvo finansuojama atskira eilute iš ES biudžeto ne vienerius metus.

Po 2004 metų ES plėtros, kai ES nare tapo ir Lietuva, svarbiausia ES jūra tapo Baltijos jūra - ji tapo vidine ES jūra, mare nostrum. Aplink ją yra 8 iš 25 dabartinių ES valstybių narių, šis regionas turi milžinišką augimo potencialą, ir tikimasi, kad būtent šio regiono plėtra gali suteikti proveržio galimybę visai ES, kuri vis labiau pasiduoda konkurencinėje kovoje prieš JAV, Azijos "tigrus" ir kt. Todėl mes ir siūlome skirti šiam regionui finansavimą didesniems energetikos, aplinkosaugos, transporto, mokslo ir švietimo, taip pat kai kuriems kitiems projektams.

2007 metų ES biudžete dar neturėsime finansavimo atskira eilute, bet 2008-aisiais jau realiai galime tikėtis tokią eilutę turėti, jei tik spėsime atlikti visus parengiamuosius darbus, aptarti ir suderinti prioritetus bei projektus ir jei sugebėsime įtikinti Europos Komisiją bei visų ES valstybių finansų ministrus.

Kaip vertinate tai, kad Lietuvos žvejai noriai naudojasi ES išmokomis už pasitraukimą iš verslo ir pjausto savo laivus, nors specialistai nuogąstauja, kad ateityje Lietuva ne tik nebeišnaudos jai skirtų žuvies kvotų, bet ir visai nebeturės šviežios žuvies?

Manau, kad žvejai elgiasi apgalvotai. Juk ne iš gero gyvenimo jie savo laivus ir laivelius pjausto.

Realybė tokia, kad pernai buvo supjaustyta 20 Baltijos jūroje žvejojusių mūsų laivų, už juos sumokėta 26 milijonų litų kompensacijų, t.y. vidutiniškai daugiau nei po milijoną už laivą, iki šių metų rugsėjo pabaigos buvo pateiktos paraiškos supjaustyti dar 11 laivų, kuriuos supjausčius, liks 34 laivai. O Lietuvos žuvies sugavimo kvotos yra tokios, kad jų pakanka kokiems 25 laivams, todėl kiti pasmerkti arba vegetuoti, arba būti likviduoti. Menkių kvotos per mažos, o kitų žuvų - strimelių, brėtlingių - apskritai neverta gaudyti, jos pigios. Taigi supjaustytų laivų kvotas išsidalins likusieji laivai, ir tų kvotų tikrai nebus per daug, kad likusieji laivai išgyventų.

Manau, žvejai labai realiai vertina situaciją: įmonės, turinčios 1-2 laivus, vargu, ar įstengs išgyventi, išgyvens tik didesnės, kurių vieni laivai bus remontuojami krante, o kiti žvejos jūroje ir uždirbs pinigus. Todėl mažieji ir nelaukia bankroto, geriau likviduojasi patys ir gauna už tai kompensaciją. Aš čia nekalbu apie kitas problemas, pavyzdžiui, ar pakankamai žuvies yra Baltijos jūroje, ypač už 4-5 kilometrų nuo kranto, kur gali nuplaukti žvejoti maži laiveliai.

Kaip vertinate Lietuvos gyventojų žinias apie ES, jos institucijas ir teikiamas naujas galimybes?

Dešimties balų sistemoje tas žinias apie ES įvertinčiau 4-5 balais. Mūsų žmonės nežino, ką veikia Europos Komisija, Parlamentas, kas yra Lietuvos atstovai Europos Parlamente, mūsų piliečiai mano, kad, pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė yra Europos Parlamento, o ne Europos Komisijos narė, nežino, kas yra Europos Taryba ir pan. O jei imi klausinėti toliau, kasti giliau, tai "vaizdelis tikrai nekoks", beveik kaip laidoje "Klausimėlis".

Blogai atrodo ir Lietuvos gyventojų žinios apie ES teikiamas galimybes, fondus ir supratimas, kaip jais pasinaudoti.

Lietuvoje yra ne viena institucija, turinti skleisti informaciją apie ES ir jos priimamus sprendimus, kurie daro milžinišką įtaką Lietuvos žmonių gyvenimui, deja, bent patenkinamo rezultato kol kas neturime.

Gediminas GUDAVIČIUS