Europoje skalūnų dujų išgavimas tebėra pradinės stadijos

Europoje skalūnų dujų išgavimas - nauja technologija ir yra pradinės stadijos, todėl reiktų griežtai laikytis esamų teisės aktų reikalavimų, įspėja aplinkos komisaras Janezas Potočnikas.

Tokią poziciją eurokomisaras išsakė Briuselyje vykusios "Žaliosios savaitės" ("Green week") metu, pasiteiravus, ar dabartinės Europos teisinės bazės pakanka, kad būtų užtikrintas saugus šių dujų išgavimas.

"Skalūninės dujos yra nauja technologija. Ji dar nėra labai gerai suprasta, daugiau žinių apie ją yra sukaupta Jungtinėse Valstijose, nes amerikiečiai ją naudoja praktiškai ilgiau negu mes darome Europoje. Europoje mes dar tebesame pradinėje šios veiklos fazėje", - sakė J. Potočnikas.

"Ką mes žinome - mes turime pakankamai stiprią europinę teisinę bazę aplinkosaugos srityje, tokią kaip poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai, Vandens pagrindų direktyva, reikalavimai dėl chemikalų ir taip toliau. Šie dalykai, žinoma, turi būti įgyvendinti ir gerbiami. Kita vertus, tuo pačiu turime pripažinti, kad mes turime geriau suprasti šios technologijos naudojimo padarinius, ir šiuo metu atliekama labai daug su tuo susijusių tyrimų", - aiškino jis.

Aplinkos komisaras teigė, kad jeigu vėliau Europos Komisija atras, kad Europai reikia stipresnės teisinės bazės reglamentuojant skalūnų dujų išgavimą, bus nesivaržoma teikti naujų pasiūlymų. Esą šiuo metu tiriama, bandoma gauti daugiau žinių apie tai bei primygtinai reikalaujama laikytis jau esamų teisės aktų reikalavimų.

Skalūnų dujos pramoniniu būdu išgaunamos tik JAV ir Kanadoje, o masinė šių dujų gavyba prasidėjo tik šiame tūkstantmetyje. Prancūzijos parlamentas yra uždraudęs skalūninių dujų gavybos technologiją dėl ekologinių priežasčių. Kita vertus, manoma, kad prancūzai tai padarė ne dėl ekologinių sumetimų, o vykdydami Rusijos dujų milžinės "Gazprom" ir atominės energetikos lobistų užsakymus.

"Žalieji" teigia, kad didelis pavojus išgaunant skalūnų dujas yra tas, kad chemikalais užterštas vanduo gali patekti į geriamąjį vandenį, o išlaisvintos skalūninės dujos ne visos būtų surenkamos ir patektų į atmosferą.

Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį - apie 98, 5 proc. - sudaro vanduo, 1 proc. smėlio ir 0,5 proc. specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.

Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra 480 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti 120 mlrd. kubinių metrų dujų.

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik pernai gegužės pradžioje energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.

Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.

Galimi skalūnų dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs. Lietuva dujų gavybos patirties galėtų semtis iš lenkų.