Euro reikia ne mums, o Europai

Lietuvoje pradėjus postringauti, jog euro įvedimas šalyje galbūt bus įmanomas jau kitais metais, iškilo keletas opių klausimų - kaip tai paveiks mūsų valstybės finansinį gyvenimą ir kokiu mastu tai suduos per mūsų kišenes. Bet kuriuo atveju jei taip nutiks, mes prisiimsime atsakomybę padėti bankrutuojančioms Europos Sąjungos narėms kaip Graikija ar Ispanija. Šiose valstybėse net pensijos yra didesnės nei Lietuvoje, o specialistai teigia, jog 90 procentų Lietuvos gyventojų euro įvedimas būtų itin nenaudingas.

Dar 2004-aisiais, Lietuvai tapus ES nare, jau buvo pradėta kalbėti apie prisijungimą prie bendros valiutos Sąjungoje. Tačiau dabar, kai tai tampa realiu faktu ir pradedama ruoštis jo įvedimui, pradėta svarstyti, ar šaliai ir piliečiams tai bus naudinga. Kad Lietuva galėtų įsivesti eurą, turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.

Tačiau skubanti įsivesti eurą Lietuva siekia tik tam sudaryti tinkamas sąlygas, tačiau pamirštama pakalbėti apie galimas negeroves, pasekmes ir skirtumus. Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjo su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, ekonomistu Audriumi RUDŽIU.

- Ar euro įvedimas pakenktų valstybės identitetui?

- Esu įsitikinęs, kad nacionalinės valstybės, o Lietuva dar kol kas tokia yra, nėra istorijos šiukšlyne ir ateis laikas, kai tokios šalys bus labai reikalingos. Ateityje tokios valstybės galbūt bus Europos civilizacijos išsigelbėjimas.

Euras, kaip bendras projektas, nacionalinių valstybių biudžetų kontrolė, bankų priežiūros atėmimas iš nacionalinės valdžios, tarnauja tik ES imperijos sukūrimui. Kitaip tariant, panaikinant nacionalines valstybes. Dėl šios politinės priežasties esu prieš bet kokias priemones, kurios toliau stiprina Europos valdymo stiprinimo centralizaciją.

- Laukia ekonominių rodiklių kitimas?

- Ekonominiu požiūriu dabar mes esame beveik euras, nes valiutų valdybos modelis suriša valstybę į rankas. Mes savo monetarinės politikos, išskyrus jos neturėjimo politiką, neturime.

Taigi ekomiškai tai mums nebūtų skaudu, tačiau vis tik lito buvimas suteikia galimybę, palyginti nesunkiai, susigrąžinti monetarinės politikos įrankį į valstybės rankas.

Lenkija krizę pergyveno daug lengviau nei Lietuva. Ir tai tik dėl to, kad ji turi savarankišką monetarinę politiką. Ji sugebėjo eiti protingo zloto devalvavimo linkme ir dėl to krizės pasekmės nebuvo tokios kardinalios kaip Lietuvoje.

- Tačiau Lenkijos finansų ministras Janas Rostovskis dar prieš mėnesį teigė, kad negali įsivaizduoti Lenkijos po dešimties metų su savo valiuta įspraustos tarp labiau integruotos ir reformuotos euro zonos bei Rusijos. Bet vis dėlto neskuba to euro įsivesti. Kodėl?

- Lenkai yra valstybininkų tauta ir turi nemažai toli strategiškai mąstančių politikų, todėl jie per daug neskuba zloto atsisakyti. Jiems geriau zlotas koks yra negu nežinia koks euras.

- Iš Baltijos šalių estai pirmieji ryžosi pereiti prie euro. Dabar šalyje kilo nepasitenkinamas, mat ji turi remti turtingesnes už save pačią valstybes, tokias kaip Graikija ir Ispanija. Graikijoje net pensijos didesnės už estų atlyginimus. Kodėl sudaryta tokia sistema ir ar Lietuva taip pat atsidurs tokioje pačioje padėtyje?

- Tai yra viena iš ekonominių priežasčių, dėl kurių, jei reikėtų įsivesti eurą, nukentėtume (bent jau dabar). Euro dalyvavimas garantijų fonduose priklausytų ne vien tik nuo paties fakto, bet ir nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui, dydžio. Šiuo atveju turi būti padaryta taip, kad šalys, kurių BVP yra žemesnis, nefinansuotų pernelyg išlaidžių šalių, kuriose BVP paskaičiuojamas didesnis.

Tuo labiau kad Lietuvoje dar neaišku, koks atominės elektrinės likimas, turime mokėti milijardines sumas už energetiką, investuoti į kitus dalykus, susijusius su ES įpareigojimais, ir dar įdėti šimtamilijonines sumas gelbstint tas tautas, kuriose ne tik paprastas išlaidavimas, bet netgi valstybinis sukčiavimas egzistuoja.

- Pasigirdo politikų ir ekonomistų nuomonių, kad Lietuva eurą įsives jei ne kitais, tai dar kitais metais. Kokia linkme euras „judėtų“ kasdieniame žmonių gyvenime?

- Kainų lygio skirtumai vienoje valiutinėje zonoje turėtų laipsniškai nykti. Klausimas - tik kaip greitai. Tačiau praktika rodo, jog tų prekių, kurios lengviau juda, kainos augtų greičiau negu tų prekių, kurių judėjimas šiek tiek ribotesnis.

Darbo jėgos kaina, kaip prekių kaina, vargu ar kils. Žmonių, gyvenančių iš atlyginimo, įvedus eurą, gyvenimo sąlygos bent jau kuriam laikui pablogėtų.

Esminis dalykas yra tas, kad valstybės finansų būklė priklauso nuo ekonomikos ir mokesčių mokėtojų šalyje. Dabar Lietuvos situacija yra tikrai geresnė nei Europos šalių. Atsiremsime į tai, ką jau dabar verslininkai pradėjo šnekėti, tai yra kvalifikuotos ir struktūrine prasme reikalingos darbo jėgos trūkumas. Vis tiek pas mus atlyginimai yra mažesni negu ten, kur emigruoja mūsų tautiečiai.

Mūsų verslas psichologiškai nėra pasiruošęs mokėti tiek, kiek pagal ES standartus priklausytų.

- Tai apsvarsčius visus aspektus, euro įvedimas Lietuvoje - naudingas ar nenaudingas?

- Priklauso nuo to, ką mes laikysime naudingumo kriterijumi. Jei tai ES tolimesnis stiprėjimas politine prasme, o ekonomine - investicijų Lietuvoje pritraukimas, tai gal tai ir būtų naudinga.

Bet kriterijai šiuo atveju turėtų būti keliami kita linkme. Tai yra valstybės išlikimas ir ekonominė tautos gerovė. O tai ne vien tik verslas. Verslininkai sudaro 10 procentų šalies gyventojų, o likę 90 procentų liktų užribyje? Vis dėlto akcentas turėtų būti uždedamas ties tais 90 procentų žmonių.

Minimalus atlyginimas (litais)

Ispanija 2567

Graikija 2553

Malta 2187

Slovėnija 1939

Portugalija 1673

Kroatija 1339

Turkija 1311

Lenkija 1249

Čekija 1083

Slovakija 1059

Vengrija 1014

Estija 1001

Lietuva 1000

Latvija 970

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"