„Finastos“ ekonomistė Rūta Medaiskytė teigia, kad būdama euro zonoje, valstybė gali pigiau skolintis, finansuoti savo įsipareigojimus, poreikius. „Ekonomika yra labiau integruota į tarptautinę rinką, tad jai yra lengviau funkcionuoti, ji moka mažesnes rizikos premijas. Kompleksiškai žiūrint, galbūt Latvija bus pasitikima kiek labiau“, – svarsto R. Medaiskytė.
Savo ruožtu N. Mačiulis pažymi kad, kiekvieno investuotojo sprendimas priklauso nuo daugybės faktorių: iš kokios valstybės jis ateina, kokiame sektoriuje vysto veiklą, investicijai pasirinktos šalies korupcijos lygio, nuosavybės teisių apsaugos, politinės aplinkos stabilumo ir daugybės kitų, tarp kurių valiuta nėra lemiamas kriterijus.
„Bandant pamatuoti, kuri šalis daugybe atžvilgių yra pranašesnė, sunku išvesti vidurkį. Tačiau svarbu pastebėti, kad Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse Lietuva yra geresnėje pozicijoje nei Latvija. Pasaulio banko „Doing business“ reitinguose Latviją taip pat lenkiame“, – konstatuoja ekonomistas.
Be to, pasak N. Mačiulio, kai valstybių ekonomikos yra tokios panašios, sprendžiant, kur įmonė nori vystyti veiklą, svarbesnis kriterijus gali būti ir gyventojų skaičius valstybėje: „Jei įmonė planuoja gaminti produkciją ir teikti paslaugas tik vidaus rinkoje, žinoma, Lietuva yra patrauklesnė negu Latvija ar Estija, nes ji turi daugiau gyventojų.“
Nuobodžios valstybės euro įvedimas nepakeičia
R. Medaiskytės teigimu, užsienio investuotojams euro turėjimo faktas šalį turėtų padaryti patrauklesnę. Ypač tada, kai kaimynystėje – labai panašios ekonomikos. Anot ekonomistės, euro turėjimas gali būti laikomas tam tikru šalies kokybės, stabilumo ženklu, jei investuotojas veikia Europoje ir jam aktualus šis finansinis aspektas.
„Tačiau euro turėjimas ar neturėjimas nėra lemiamas faktorius ekonomikai. Euras nėra panacėja. Nuo šios valiutos šalies fiskaliniai rodikliai savaime netampa geresni, infliacija automatiškai nepradeda tenkinti kriterijų“, – pabrėžia R. Medaiskytė.
N. Mačiulis pripažįsta, kad Latvijoje netrukus atsirasiantis euras šiek tiek sumažina šalies rizikingumą. Ir nors valiutos rizika Baltijos šalyse niekada nebuvo didelė, šis faktas gali padėti apsispręsti tiems, kurie svarstė galimybę investuoti Latvijoje. Tačiau tai nebus įvykis, kuris iš esmės pakeis valstybės vertinimą ir susidomėjimą ja.
„Euro įvedimas taip smarkiai nepakeičia aplinkybių, kad staiga iš gana nuobodžios valstybės investicijų prasme, ji taptų dideliu traukos centru ir sulauktų gausybės įmonių, norinčių vystyti projektus bei gyventojų, norinčių įsigyti nekilnojamąjį turtą“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, bandant prognozuoti, kiek tai paveiks investuotojų, besirenkančių tarp Lietuvos ir Latvijos, sprendimą, reikėtų kalbėti tik apie kelis projektus, kurių rezultatą pakeistų euro įvedimo Latvijoje faktas. Jokiu būdu ne apie ištisus investicijų srautus, kilstelsiančius Latviją virš Lietuvos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą