Estija po euro įvedimo: pirmieji rezultatai

Artūras Vitas, ekonomistas

2011-12-27 11:29

2011 m. sausio 1 d. Estija tapo pilnateisė Euro zonos narė. 2012 metais sausio mėnesį bus lygiai metai kaip Estija įsivedė eurą. Ar pasiteisino estų makroekonominiai lūkesčiai? Ar pasikeitė šalies ekonominė būklė? Ar verslas tapo pelningesnis? Kokios prekės ir paslaugos pabrango? Ar padidėjo vidutinis darbo užmokestis? Ar sumažėjo nedarbas? Tai pagrindiniai klausimai, kurie rūpėjo estams prieš įsivedant išsvajotą eurą...

Estijos ekonominių rodiklių pokyčiai 2011 I-III ketvirtį, kai 2011 m. I ketvirtis = 100 %

Ekonominis rodiklis	2011 m. I ketvirtis	2011 m. II ketvirtis	2011 m. III ketvirtis
BVP pokyčiai	100,0	111,2	113,8
Bedarbių skaičiaus pokyčiai	100,0	92,7	77,5
Vidutinio atlyginimo (bruto) pokyčiai	100,0	108,3	102,1
Įmonių pelno pokyčiai	100,0	139,5	142,9

Šaltinis: Estijos statistikos departamentas

Vertinant ekonominių rodiklių pokyčius, akivaizdu, kad įsivedus eurą, Estijoje BVP didėjo vidutiniškai 12,5 % 2011 metais per ketvirtį. Bedarbių skaičius Estijoje sumažėjo 1,2 karto tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 5,2 %, o įmonių pelnas didėjo ~ 1,4 karto. Įsivedus eurą trumpuoju laikotarpiu Estijoje stebimi teigiami ekonominiai pokyčiai. Be abejo, dar anksti iki galo nuspręsti, ar euro įvedimas Estijai buvo naudingas, ar žalingas, turint omeny šios valiutos stabilumą šiandien visoje euro zonoje. Vertinant produkcijos ir paslaugų kainų pokyčius, reikėtų paminėti, kad labiausiai brango drabužiai ir avalynė ~ 7,7 %, apgyvendinimo paslaugos ~ 7,3 %, alkoholis ir tabako gaminiai ~ 5,0 %, maisto produktai ~ 3,0 %, mažiau brango transporto paslaugos ~ 1,1 % (remiantis Estijos statistikos departamento duomenimis). Todėl faktiškai padidėjusį vidutinį atlyginimą sumažino prekių ir paslaugų didėjančios kainos.

Euro zonos narių valstybių skolos finansiškai kenkia šiai valiutai, bet ją bandoma stabilizuoti įkūrus Europos finansinio stabilumo fondą, kurio vertė 2011 m. gruodžio mėnesį sudarė ~ 780,0 mlrd. eurų. Didžiausią įnašą formuojant šį fondą turi Vokietija, Prancūzija ir Italija:

Europos finansinio stabilumo fondo struktūra 2011 m. gruodžio mėn.

Šalys	Įnašo vertė (mlrd., eurais)	Įnašo dalis (%)
Austrija	21,639	2,78
Belgija	27,032	3,47
Kipras	1,526	0,20
Estija	1,995	0,26
Suomija	13,974	1,79
Prancūzija	158,488	20,31
Vokietija	211,046	27,06
Graikija	21,898	2,81
Airija	12,378	1,59
Italija	139,268	17,86
Liuksemburgas	1,947	0,25
Malta	0,704	0,09
Nyderlandai	44,446	5,70
Portugalija	19,507	2,50
Slovakija	7,728	0,99
Slovėnija	3,664	0,47
Ispanija	92,544	11,87
Viso:	779,783	100,0

Šaltinis: Europos finansinio stabilumo fondas

Prie fondo vertės didinimo prisijungs ir Estija, kuri nuo 2011 m. sausio mėnesio tapo Euro zonos nare. Planuojamas Estijos indėlis sudarytų ~ 1,9 mlrd. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvai arba Latvijai tapus Euro zonos nare tektų taip pat įnešti tam tikrą lėšų sumą ir kurios vėliau turėtų prisidėti prie narių šalių gelbėjimo, jei grėstų gili ekonomikos recesija ir finansų sektoriaus problemos.

Apibendrinant euro įvedimo trumpalaikius rezultatus, šiai dienai sunku įvertinti, ar Estija nepaskubėjo įsivesti ilgai lauktos valiutos. Tačiau griežta fiskalinė drausmė ir novatoriška ekonominė politika leido šaliai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tai puikus pavyzdys Lietuvai ir Latvijai ateityje planuojančiomis įsilieti į monetarinę sąjungą. Be abejo, patys estai šiai dienai nėra patenkinti įsivestu euru, nes Estija į Europos finansinio stabilumo fondą turės įnešti greitu laiku ~ 3,4 mlrd. eurų. O tai šalies biudžetui brangiai kainuoja...