Šiaurės jūroje iš viso yra pastatyta apie 3 tūkstančiai vėjo jėgainių. 400 iš jų priklauso danams. Esbjergo uostas įgyvendina vėjo jėgainių projektus ne tik Danijoje, bet ir Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Jis dalyvavo įgyvendinant 44 projektus, susijusius su vėjo jėgainių statyba. Pagrindinė jo rinka - aplink Šiaurės jūrą. Tačiau danai įžvelgia perspektyvas ir Baltijos jūroje.
Danijos Esbjergo uostas yra miesto, kuris atsirado dėl uosto, viduryje. Tai palyginti jaunas uostas, kitais metais jis švęs 150 metų jubiliejų. O miestui dar tik 120 metų. Esbjergas yra antras pagal dydį šios šalies uostas, pirmoje vietoje - Ahusas, trečioje - Kopenhaga. Dar Danija turi keliolika mažesnių uostų.
PLOTAS. Vėjo jėgainių dalims sandėliuoti reikalinga didelė teritorija.
Pirma uostas, paskui miestas
1873 metais toje vietoje, kur dabar yra Esbjergo uostas, buvo tuščia vieta. Kadangi Danijos uostai nukentėjo nuo karo, jai prireikė statyti naują uostą. Jis buvo reikalingas žemės ūkio produktų - kiaušininių, jautienos ir sviesto eksportui į Olandiją, Angliją, kitas šalis.
Po kurio laiko pradėtą vystyti kaip prekybos uostą Esbjergą "okupavo" žvejai ir jis tapo vienu didžiausių žvejybos uostų šalyje ir Europoje. 1980-aisiais buvo sugaunama 400 tūkst. t žuvų.
Čia pradėjus kurtis žvejams ėmė atsirasti miestas. Jis yra kaip didelė šachmatų lenta, nes jo gatvės eina skersai ir išilgai. Pastatai įvairių senovinių stilių. 1900 metais jame gyveno 10 tūkst. žmonių, o šiandien - apie 80 tūkst.
1970-aisiais netoliese buvo rasta naftos, tad uostas ėmėsi šios veiklos. Uostas perdirbimo įmonių neturi, bet teikia visas būtinas paslaugas. Nuo 2000-ųjų pradėta statyti vėjo jėgaines Šiaurės jūroje, tad uostas ėmė plėtotis šia kryptimi.
[CITATA]
Skaičiuojant ir žvejus, uoste buvo apie 8 tūkst. darbo vietų. Kai nuo 1960 metų žvejyba pradėjo menkti, kvotos mažėti, vietiniai žvejai pardavė savo verslą. Uosto žmonės persiorientavo į naftos industriją, o vėliau - į vėjo jėgainių sritį. Dar yra išlikusių senų kompanijų, kurios pradėjo nuo žvejybos verslo. Šiuo metu uoste dirba 10 tūkst. žmonių. Jame yra ir žuvų taukus perdirbanti gamykla. Šie naudojami pašarams. Nekvalifikuotas darbininkas per mėnesį į rankas gauna per 1 600 eurų.
Esbjergo uostas dirba savarankiškai
Danai sako, kad Esbjergo uostas labai ilgas - jo krantinių ilgis - 14 km. Beje, Klaipėdos uostas šiuo atžvilgiu beveik du kartus ilgesnis - 28 km. Esbjergas - valstybinis uostas, veikia kaip atskira privati įmonė, į uosto infrastruktūrą investuoja pati Uosto direkcija, tačiau jis atsiskaito miesto savivaldybei. Pasak Esbjergo uosto direkcijos komercijos direktoriaus Jespero Banko, žmonės, patys dirbdami uoste, jo triukšmu per daug nesiskundžia, be to, uostas įgyvendina daug aplinkosauginių projektų, siekdamas palaikyti gerus santykius su gyventojais. Jis prisideda prie miesto gerovės ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, finansavo sankryžos įrengimą.
Keliams tiesti danai buvo gavę Europos Sąjungos paramą. Uosto situaciją lengvina tai, kad šalia jo yra greitkelis. Kadangi Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje, į kurį atgabenamos vėjo jėgainių dalys ir paskui plukdomos į vėjo jėgainių parką Šiaurės jūroje, labai patogu, kad šalia yra autostrada - gabenant negabaritinius krovinius nereikia užtverti miesto gatvių.
Dabar uostas yra padalintas tarsi į dvi dalis: vienoje pusėje - su naftos gavyba susijusi veikla, kitoje - su vėjo jėgainėmis. Beje, uostas turi savo šiluminę elektrinę, kuriai kaip kuras naudojamos anglys. Jos atgabenamos iš Pietų Amerikos, Rusijos ir kt. Danai juokauja, kad turi visas energetikos rūšis, išskyrus atominę. Beje, nuo 2025 metų Danijoje bus draudžiama deginti anglis, tad teks atsisakyti tokios elektrinės ir galvoti, kuo ją pakeisti.
Vėjo jėgainės turi perspektyvą
Iš pradžių statomos vėjo jėgainės buvo nedidelės. Paskui jos aukštėjo. Prieš 15 metų jų bokštų aukštis jau pasiekė 154 metrus. Viena jėgainės mentė - tokia kaip lėktuvo sparnas. Dabar siekiamybė - 200 metrų aukščio vėjo jėgainės. Suprantama, didėja ir laivai, plukdantys vėjo jėgaines į jūrą. Esbjergo uostas turi laivą, kurio kranas didžiausias pasaulyje. Beje, viena turbina jūroje kainuoja apie 10-12 mln. eurų.
LAIVAS. Inžinieriai į Šiaurės jūrą prie vėjo jėgainių plukdomi katamaranu, kad nesijaustų blogai.
Esbjergo uoste gamybos nėra. Čia vėjo jėgainės sukomplektuojamos, vyksta pirminis jų surinkimas, t. y. jos paruošiamos naudoti. Pavyzdžiui, uždaroje patalpoje surenkami turbinos varikliai. Be to, uoste vėjo jėgainės yra testuojamos ir išbandomos, nes testavimas jūroje kainuotų 10 kartų brangiau.
Sukomplektuotos vėjo jėgainės išplukdomos į jūrą ir statomos ant čia jau pastatyto pamato. Laivas plaukia apie dvi valandas. Jūroje bokštas pastatomas per 12 val. Montavimo darbus galima atlikti, jeigu vėjo greitis neviršija 8 m/s. Darbus atlikti plukdoma 12 elektrikų. Jiems skirtas katamarano tipo laivas, kad kuo mažiau kankintų jūros liga.
Vėjo jėgainės vadinamoji galva sveria 500 tonų. Joje yra įrengtas tualetas, dvi miegamosios vietos, maisto atsargų savaitei vėjo jėgaines jūroje prižiūrintiems žmonėms.
Turi viską, ko reikia
J. Banko teigimu, danus vėjo jėgainių srityje lydi sėkmė todėl, kad jie turi viską, ko tam reikia - savo finansavimą, savo projektuotojus bei gamintojus, o svarbiausia Vyriausybės palaikymą. Kitoms šalims sunkiau, nes jos neturi visų būtinų šios grandinės segmentų.
"Danijoje mes turime gana daug vėjo, gana daug teritorijos, savo vėjo jėgainių gamybos pramonę, tad galime plėtoti tokią veiklą. Vėjo jėgainių pramonę remia Danijos vyriausybė, be to, tai daroma Europos Sąjungos mastu. Valstybės garantija - 10 metų supirkimas, t. y. garantuojamas tam tikras kainų lygis. Pats uostas nėra remiamas, turime patys investuoti ir plėtoti šią veiklą", - sakė J. Bankas.
Danai tiki vėjo jėgainių ateitimi. Beje, jų jėgainės vienos iš seniausių pasaulyje, tad jie šioje srityje ir lyderiauja.
Per metus visos Danijos sunaudojamos elektros energijos 45 proc. pagamina vėjo jėgainės jūroje. "Esant didesniam vėjui jėgainės pagamina beveik 100 proc. elektros energijos, o gal net daugiau. Nesunaudojama energija parduodama, pavyzdžiui, Vokietijos rinkai. Tokios elektros energijos kaina kinta kaip vėjas. Kai vėjas stiprus - kaina mažesnė, kai silpnesnis - didesnė", - sako J. Bankas.
Rašyti komentarą