ES parama gali virsti prakeiksmu

ES parama gali virsti prakeiksmu

Ženkliai išaugusios išlaidos, bemiegės naktys taisant parengtus projektus ir derinant pakitusias darbų sąmatas - su tokia karčia realybe teko susidurti daugeliui verslininkų ar valstybės įstaigų vadovų, už Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas nusprendusių įgyvendinti vienus ar kitus statybų projektus.

Statybų konsultantų teigimu, lietuviai vis dar nelinkę pasimokyti iš svetimų klaidų, o liaudies patarlė "šykštus moka du kartus" įgyvendinant įvairius ES fondų remiamus statybų projektus pasitvirtina su kaupu.

Tad neabejojama, kad ir prasidėjus naujam, 2014-2020 metų, ES paramos įsisavinimo laikotarpiui šalies verslininkai ar valstybinių įstaigų vadovai vėl skųsis neplanuotai bei ženkliai išaugusiomis statybos projektų sąmatomis.

Sąmata išauga dvigubai

Uostamiesčio bendrovės "Statybos teisė" projektų vadovo Daliaus Viršilo teigimu, praėjęs ES paramos skirstymo etapas atvėrė daug su šių lėšų įsisavinimu vystant įvairius statybų projektus susijusių žaizdų.

"Per savo veiklos praktiką susidūrėme su ne vienu Europos Sąjungos lėšomis finansuojamu statybos projektu, kai savo laiku neapgalvoti sprendimai ženkliai išaugino statybų sąmatas. Planuodavo, jog pastatys už šimtą litų, bet viskas baigdavosi tuo, jog statybos atsieidavo du šimtus dvidešimt litų, - sakė D. Viršilas. - Tai pasakytina tiek apie privačių bendrovių, tiek apie valstybinių įstaigų įgyvendinamus projektus."

"Statybos teisės" projektų vadovo teigimu, pagrindinė išaugusių statybų sąmatų priežastis - projektų įgyvendintojai, dažniausiai per daug pasitikėdami savo jėgomis ir žiniomis ar tikėdamiesi sutaupyti lėšų, vengia kreiptis į statybų konsultantus inžinierius arba tai padaro per vėlai, įsibėgėjus pačioms statyboms bei jau privėlus daugybę sunkiai taisytinų klaidų dar projektavimo metu.

"Mūsų patirtis rodo, kad įmonės ar įstaigos, įgyvendinančios fondų remiamus statybų projektus, dėl patirties stokos ar paprasčiausio nesusikalbėjimo su architektais projektavimo metu nenumato labai daug įvairių niuansų. Pavyzdžiui, statomame objekte suplanuota įrengti liftą. Tačiau neįvertinama tai, kad šiuo liftu bus gabenami specifiniai kroviniai ir jam, tarkim, bus reikalingos itin plačiai atsiveriančios durys. Užsakovas, dėl patirties stokos, nepastebi, kad projekte specifiniai reikalavimai liftui nėra numatyti. Tad statybų vykdytojai, vadovaudamiesi parengtu projektu, užsako bei vėliau sumontuoja įprastos konstrukcijos liftą. Ir tik tada užsakovas pamato, kad įrengtas liftas yra visiškai netinkamas bei neatliks jam numatytos specifinės funkcijos", - pasakojo specialistas.

"Statybos teisės" projektų vadovas pažymėjo, jog panašių apmaudžių bei vėliau itin brangiai kainuojančių klaidų apstu daugelyje statybų projektų.

Pigiau pataisyti popieriuje

Pasak D. Viršilo, tam, kad įgyvendinant vieno ar kito objekto statybų projektą būtų privelta kiek galima mažiau klaidų, svarbu į statybų konsultantus inžinierius kreiptis kaip galima anksčiau, iki pasirašant finansavimo sutartį ar dar tik pradedant projektavimo darbus.

"Išties, daug pigiau ir paprasčiau viską pataisyti popieriuje, o ne realybėje, kai jau tenka viską išgriauti ar perstatyti. Tada jau iškyla ženkliai išaugusių išlaidų problema, tenka spręsti klausimą, iš kur gauti papildomą finansavimą, rengti projekto taisymus, vykdyti papildomus viešuosius pirkimus ir kt." - sakė "Statybos teisės" projektų vadovas.

D. Viršilas pažymėjo, jog statybų konsultantų inžinierių paslaugos yra apmokamos ES fondų lėšomis, t. y. išlaidos tokių specialistų samdymui gali būti įtrauktos į rengiamų projektų finansavimo paraiškas.

"Statybų konsultantas inžinierius - tai kone pagrindinis įgyvendinamo projekto žmogus, jo ašis, - teigė "Statybos teisės" projektų vadovas. - Profesionalus inžinierius reikalingas tam, kad projekto užsakovas patirtų kuo mažiau neplanuotų išlaidų. Kartu tai lyg vertėjas tarp užsakovo bei projektuotojo, gebantis norų ir idėjų kalbą išversti į konkrečių sprendimų, pasiūlymų kalbą. Tad kuo anksčiau statybų konsultantas inžinierius įsitrauks į projekto eigą, tuo bus pigiau."

Painioja sąvokas

D. Viršilas pažymėjo, kad už ES fondų lėšas įvairius statybų projektus įgyvendinantys lietuviai dažnai daro dar vieną apmaudžią klaidą - painioja vadinamuosius FIDIC inžinierius su techniniais prižiūrėtojais.

Pagal šalies teisės normas statomas objektas privalo turėti tiek FIDIC inžinierių, tiek techninį prižiūrėtoją. Inžinierius atsakingas už viso projekto įgyvendinimą - statomo objekto biudžetą, statybų terminus, darbų kokybę, o techninio prižiūrėtojo funkcijos bei kvalifikacija gana siaura - jis atsakingas tik už tai, kad statybos darbai būtų atlikti taip, kaip numatyta projekte.

"Techninio prižiūrėtojo paslaugos dažniausiai atsieina daug pigiau, nei inžinieriaus. Tad nutinka taip, kad tikėdamiesi sutaupyti pinigų arba finansavimo paraiškoje tokio specialisto paslaugoms nusimatę per mažas išlaidas, užsakovai pasisamdo techninį prižiūrėtoją, galintį atlikti ir FIDIC inžinieriaus funkcijas. Nors turėtų būti atvirkščiai - turėtų būti samdomas FIDIC inžinierius, teikiantis ir techninio prižiūrėtojo paslaugas. Mat techninių prižiūrėtojų kvalifikacija dažnai daug žemesnė nei inžinieriaus bei toks specialistas nepajėgs tinkamai "suvaldyti" projekto, tam, kad užsakovas patirtų kuo mažiau neplanuotų išlaidų", - sakė "Statybų teisės" projektų vadovas.

Reklama: ES parama verslui

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder