ES ir Rusijos ginčas dėl kiaulienos keliasi į PPO

Prašydama konsultacijų ES oficialiai inicijuoja PPO ginčą. Konsultacijos suteiks ES ir Rusijai galimybę aptarti šį klausimą ir rasti tinkamą sprendimą nesiimant teisminių ginčų. Jeigu konsultacijos nepasieks tenkinančio sprendimo per 60 dienų, ES gali prašyti PPO įsteigti grupę spręsti dėl Rusijos taikomų priemonių teisėtumo.

"Rusijos taikomas draudimas kiaulienai iš Europos yra akivaizdžiai neproporcingas ir prieštarauja PPO taisyklėms. Tai buvo labai nedidelis kelių apkrėstų šernų netoli Baltarusijos sienos atvejis, kuris buvo nedelsiant pateiktas atitinkamoms Europos institucijoms. Po savaitę trukusių derybų su mūsų kolegomis Rusijoje, stengiantis išspręsti šią problemą, mes nematome jokios pažangos. Europa gins savo kiaulienos gamintojus, ir šiuo atžvilgiu nėra jokio kito pasirinkimo - tik tęsti šią bylą PPO", - pranešime spaudai cituojamas ES prekybos komisaras Karlas de Guchtas (Karel de Gucht).

2012 metais įstojusi į PPO Rusija pasižadėjo užtikrinti, kad priemonės, kurių ji imsis ginant gyvūnų gyvybę ir sveikatą, bus paremtos mokslu, neribos prekybos daugiau nei būtina ir bus taikomos nediskriminuojant jos partnerių ir vidaus gamintojų.

Nepaisant to, Rusija nedraudžia importo iš Baltarusijos ir Ukrainos, nors ten irgi buvo nustatyti afrikinio kiaulių maro atvejai. Taip pat, nepaisant daugybės ligos protrūkių jos pačios teritorijoje, Rusija neuždarė visos rinkos jos vidaus produktams. Todėl, EK vertinimu, atsisakiusi importo iš ES regionų, nepaliestų ligos, Rusija, atrodo, taiko dvigubus standartus tam, kokį požiūrį ji taiko ES produktams ir produktams iš savo kitų partnerių bei vietinės gamybos.

Rusija uždarė savo rinką ES 2014 metų sausio pabaigoje. Sprendimą Rusija motyvavo tuo, kad Lenkijoje ir Lietuvoje, prie sienos su Baltarusija, buvo nustatyti keturi afrikinio kiaulių maro atvejai (po du - Lietuvoje ir Lenkijoje).