EP pagrindiniame komitete trečiadienį pritarta siūlymui uždrausti mėtinių ir kitų skonių cigaretes. Vienas pagrindinių draudimo motyvų – esą skonių cigaretės pratina rūkyti jaunimą.
Riboti sutinka, bet nesutaria kaip
Mėtinių ir kitų cigarečių draudimas – tik viena priemonė iš viso paketo, turinčio gerokai apriboti cigarečių pardavimą 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Kad Tabako gaminių direktyva įsigaliotų, EP turi įvykti galutinis balsavimas, tačiau jau kalbama, kad direktyvai bus pritarta. Sulaukus pritarimo EP, direktyva ES valstybėse įsigaliotų per trejus metus.
Taip pat norima el. cigaretes parduoti tik kaip medicininę priemonę.
„Wall Street Journal“ primena, kad tabako produkcijos vartojimas griežtinamas ne tik Europoje: mėtines cigaretes siūloma uždrausti ir JAV, o Australija nutarė su tabako pramone kovoti itin griežtai – čia uždrausta cigarečių pakelius žymėti cigarečių gamintojų logotipais ir prekės ženklais, juos pakeičiant tabako sukeltų ligų atvaizdais.
Tabako pramonės ribojimui pritaria ir ES šalių vyriausybės, tačiau dėl kai kurių dalykų nesutariama: EP pritarė siūlymui uždrausti plonas cigaretes, o valstybės siūlo švelnesnes priemones – neleisti parduoti plonų cigarečių, kurių pakelių forma primena parfumerijos gaminius ar lūpdažius. Tai esą sumažintų jaunų moterų susidomėjimą plonomis cigaretėmis.
Kitas skirtumas – EP norėtų, kad 75 proc. pakelio paviršiaus užimtų perspėjimai apie rūkymo žalą, o ES šalių vyriausybės pritartų 65 procentams.
Atleisti korumpuotus muitininkus
Lietuvoje taip pat yra paruoštas įstatymo projektas, kuris griežtintų tabako gaminių vartojimą. Jo rengimui vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, kuris anksčiau buvo šio komiteto pirmininkas. Pasak jo, įstatymo projektui pritarta jau du kartus, tereikia jį priimti. Tačiau niekaip nepavyksta sulaukti naujosios Vyriausybės išvados.
Svarbiausi įstatymo projekto punktai – vienoje cigarečių pakelio pusėje perspėjimai apie cigarečių žalą turi užimti 47 proc., kitoje – 53 proc. paviršiaus. Taip pat norima uždrausti cigaretes pardavinėti tiesiogiai prieinamu būdu – pavyzdžiui, parduotuvėje virš kasos aparato. Žmonės jų galėtų įsigyti tik specialiuose skyriuose.
Norima uždrausti rūkyti ir turėti cigaretes nepilnamečiams, taip pat – visiškai uždrausti el. cigarečių rūkymą.
Pasak A.Matulo, įstatymo projekte nekalbama apie mėtinių ir kitų skonių cigarečių draudimą, nes jis būtų vertinamas kaip konkurencijos ribojimas. Tačiau A.Matulas EP direktyvai pritaria.
„Tabakas turi būti pardavinėjamas tokiu būdu, kad nebūtų skatinamas jo vartojimoas. Į tabako gaminius negali būti dedami prieskoniai, kurie suteiktų malonumo. Jei cigaretės bus nepatrauklios forma ir turiniu, gal jaunimas jų rūkys mažiau“, – svarstė A.Matulas.
Paklaustas, kokios įtakos draudimas parduoti skonių cigaretes turėtų ir taip augančiai kontrabandai Lietuvoje, A.Matulas aiškino, jog kontrabandos padidėjimas nebūtų didelis – esą nauda uždraudus įvairių skonių cigaretes būtų didesnė negu žala, o norint išspręsti kontrabandos problemą reikėtų efektyviai kovoti su korupcija. Dėl to esą reikėtų atleisti dalį korumpuotų muitininkų, kurie prisideda prie kontrabandos platinimo.
Pasuks į šešėlį
Vis dėlto, tyrimai rodo, kad uždraudus skonių cigaretes šešėlinė rinka gerokai padidėtų – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, uždraudus rūkyti mėtines ir kitų skonių cigaretes į šešėlinę rinką pereitų 9 kartus daugiau žmonių, negu mestų rūkyti.
Bendrovės KPMG tyrimo duomenys rodo, kad mėtines cigaretes Europoje rūko 5 proc., o plonas – 6 proc. Europos gyventojų. Per pastaruosius metus ES kontrabandos mastai išaugo 0,4 procento.
„Skonių cigarečių draudimas į šešėlinę rinką pastūmės tą vartotojų segmentą, kuris nė nežiūrėtų į šešėlinę rinką, – perspėja LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Viena iš priemonių atgrasyti žmones nuo šešėlinės rinkos yra padaryti taip, kad neatsirastų bent naujų šešėlinės rinkos dalyvių, nes kai į ją patenkama, iš jos ištraukti žmones labai sunku.“
Pasak jo, nerūkantiems dažnai atrodo, kad skonių cigaretės yra beskonių cigarečių pakaitalai, tačiau esą užtenka paklausti mėtines cigaretes rūkančių moterų nuomonės, kurių didelė dalis sako, jog beskonių cigarečių vietoje mėtinių nesirinktų. Taigi didelė dalis jų greičiausiai rinktųsi pirkti kontrabandines mėtines cigaretes.
Buvęs teisingumo ministras Seimo narys Remigijus Šimašius aiškina, kad šiuo metu vykstanti diskusija tarp dviejų grupių – norinčiųjų uždrausti skonių cigaretes taip siekiant sumažinti tabako žalą ir jiems prieštaraujančių dėl galimų neigiamų ekonominių pasekmių – krypsta į ekonominės pusės argumentų ignoravimą.
„Ekonominių argumentų ignoravimas potencialiai neša didesnę žalą ir sveikatai. Tabako produktų mokestinis ribojimas, specialus ženklinimas ves prie nelegalios rinkos didėjimo, o galiausiai nelegali rinka ateityje sukels ir sveikatos problemų“, – sakė R. Šimašius.
Dėl poveikio nesutaria
Lietuvoje, skirtingai nuo EP direktyvos, numatoma visiškai uždrausti el. cigarečių pardavimą.
Pasaulyje nėra vieningos nuomonės dėl jų poveikio sveikatai, taip pat nėra ir bendro sutarimo dėl jų pardavimo.
Austrijoje ir Naujojoje Zelandijoje el. cigaretės naudojamos kaip medicininė priemonė, ten el. cigarečių pardavimas ribojamas, o, pavyzdžiui, Australijoje,Brazilijoje ar Singapūre el. cigaretės uždraustos.
„The Economist“ skelbia, kad el. cigarečių rinka sparčiai auga visame pasaulyje. Vien JAV pernai ši rinka pernai padvigubėjo, tokio pat rinkos augimo tikimasi ir šiemet.
El. cigarečių šalininkai naudoja argumentus, kad jos nesukelia pavojaus aplinkiniams, neskleidžia nemalonaus kvapo, nesukelia dantenų ligų ar plačių vėžio jų rūkytojams, todėl yra geresnis įprastų cigarečių pakaitalas.
Jų priešininkai atkerta, kad el. cigaretės gali būti tarsi „įvadas“ į įprastas nikotino cigaretes jaunesniesiems. Be to, sveikatos lobistai tikina, kad rūkydami el. cigaretes žmonės suvartoja daugiau nikotino negu rūkydami įprastas.
A. Matulas prie šių argumentų priduria: „Faktas, kad Kinija gamina el. cigaretes, o pati yra uždraudusi jas parduoti savo šalyje yra iškalbingas. Manau, kad cigaretes naudoti kaip medicininę priemonę ir gydyti žmogų tuo, kuo jis susirgo, nėra logiška.“
Rašyti komentarą