Energetikos ministras regi didžiules Klaipėdos galimybes

Išskirtinio "Vakarų ekspresui" duoto interviu metu R. Masiulis pasidalino mintimis ir apie visus kitus šiuo metu vykdomus svarbiausius energetinius projektus, taip pat - ir atominės elektrinės likimą.

Koks yra šio Jūsų vizito į Klaipėdą tikslas?

Atvykau detaliau susipažinti su sutartimi, kurią "Klaipėdos nafta" pasirašė dėl visokeriopos pagalbos Kolumbijos kompanijai "Sociedad Portuaria El Cayao S.A. E.S.P." įgyvendinant analogišką SGD terminalo projektą. Taip pat ketinu susitikti su Klaipėdos meru, kuriam pristatysiu ir šio kontrakto naudą miestui, nes į jį bus pritraukta naujų aukšto lygio specialistų. Taip pat merui pristatysiu ir "Klaipėdos naftos" numatomo įgyvendinti SGD perpylimo stoties projekto saugumo apsektus.

Ar nebijote, kad miestas gali sudaryti kokių nors kliūčių įgyvendinant šį projektą?

Žinoma, kad "Klaipėdos nafta" turi atsižvelgti į miesto požiūrį, tačiau ir Savivaldybė turi suvokti šio projekto svarbą ne tik visai valstybei, bet ir pačiam uostamiesčiui. Klaipėda tikrai turi šansą tapti vienu svarbiausių SGD rinkos centrų, pritraukiančiu daug kvalifikuotų specialistų, papildomų susijusių verslų. Jau ir dabar didžiojo SGD terminalo beveik kasdien atvažiuoja apžiūrėti įvairios delegacijos. Didžioji dalis jų ir apsistoja Klaipėdoje, leidžia čia savo pinigus taip sukurdami papildomą netiesioginę materialinę naudą miestui. Aš jau nekalbu apie tai, kaip ir dabar plačiai nuskamba Klaipėdos vardas. Tai rodo ne tik kontrakto su Kolumbijos kompanija pavyzdys. Štai visai neseniai sugrįžau iš Europos Sąjungos ministrų tarybos posėdžio, vykusio Liuksemburge. Jo metu "Klaipėdos nafta", Lietuva buvo minėtos kaip sektinas pavyzdys, kaip reikia itin greitai ir sėkmingai įgyvendinti tokio pobūdžio projektus.

O kalbant apie "Klaipėdos naftos" ir miesto bendravimą bei bendradarbiavimą, tai jis visada būdavo geranoriškas ir atviras. Nė viena pusė nėra kitos niekada apgavusi ar ko nors nuslėpusi. Tikiu, kad ir šiuo atveju, jei ir kils diskusijos, tai tik argumentuotos, kaip ir būdavo iki šiol.

Tačiau iki šiol netyla kitos diskusijos - dėl SGD terminalo naudos. Akivaizdu, kad jis sukūrė konkurenciją ir išlaisvino nuo "Gazprom" diktato, tačiau juo iki šiol naudojasi tik valstybės paskirtas tiekėjas "Litgas". Tad argi negalima teigti, jog tai komerciškai nuostolingas projektas?

Kol nebuvo terminalo, tol "Gazprom" nemažino dujų kainų Lietuvai. Tai - akivaizdus faktas. Vien jau ta suteikta nuolaida atperka visas investicijas į terminalą. Kita vertus, nereikia norėti itin greito efekto - tokia infrastruktūra paprastai "susidėlioja" ir pradeda sėkmingai funkcionuoti per penkerius metus. O terminalas dar veikia tik pusmetį. Natūralu, kad kai kurie potencialūs klientai dar tik stebi, kaip jis veikia, galbūt analizuoja, kaip prisitaikyti. Kai kurie iš jų vis dar turi galiojančius kontraktus su "Gazprom" pagal sąlygas "imk arba mokėk", tad reikia palaukti ir šių kontraktų pabaigos.

Galiausiai sulaukime ir SGD perpylimo soties projekto įgyvendinimo, kuris sukurs papildomas galimybes ir sudarys sąlygas atpiginti per terminalą importuojamas dujas. Net ir minėtas "Klaipėdos naftos" kontraktas su Kolumbijos kompanija turi teigiamos įtakos. Tad viską reikėtų sumuoti praėjus mažiausiai penkeriems metams.

Tačiau šiandien Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino savo pranešimą, kuriame tvirtina, kad "gamtinių dujų kaina, perkant jas iš SGD terminalo, daugiau nei pusantro karto viršija kainas biržoje ir daugiau nei du kartus - įmonės "Lietuvos dujų tiekimas" kainą".

Čia yra manipuliavimas skaičiais. Pirmiausia, "Lietuvos dujų tiekimo" kaina jau pateikiama su dviguba "Gazprom" nuolaida, kurios tikrai nebūtų be SGD terminalo. Jei atimtume šias dvi nuolaidas, SGD terminalo dujos būtų brangesnės tik apie 11 procentų.

Ta pati asociacija ragina valdžią pratęsti lengvatinio PVM, taikomo šildymui, galiojimą, nes dabar numatyta, kad šis tarifas yra tik iki liepos 1-osios. Kokia yra Vyriausybės ir Jūsų pozicija?

Tai yra mokesčių klausimas, kuris pirmiausia yra Finansų ministerijos kompetencija. Tačiau lemiamą žodį turėtų tarti politinė taryba. Aš šiuo atveju negaliu turėti asmeninės nuomonės. Žinau tik tiek, kad diskusijos šia tema vyksta, bet aš nesu politinės tarybos narys.

Kaimynai latviai, skirtingai nei mes ir estai, vis dar nėra įgyvendinę vadinamojo trečiojo energetinio paketo nuostatų ir patekimas į jų dujų rinką ar net SGD dujų tranzitas į Estiją vis dar komplikuotas. Ar yra kokių nors prošvaisčių šioje srityje?

Latvija po truputį juda šių nuostatų įgyvendinimo link. Tikiu, kad iki 2017-ųjų šioje šalyje bus lygiai tokios pačios skaidrios sąlygos kaip ir Lietuvoje bei Estijoje. O kalbant apie dabartines sąlygas dėl dujų tranzito į Estiją, dabar dėl kiekvieno atvejo yra deramasi atskirai.

Ar Lietuva turi galimybes ir ar ruošiasi naudotis Latvijos Inčukalnio dujų saugykla?

Mes turime susitarimą dėl 100 milijonų kubinių metrų dujų saugojimo esant galimybėms jas priimti. Tačiau tam reikia, kad atsirastų papildomas dujų poreikis. Jei toks būtų, tada "Litgas" galėtų užsisakyti papildomą dujų krovinį ir nukreipti jį į Inčukalnį. Susigundyti gera kaina ir nusipirkti dujas bei saugoti tikintis pelningai parduoti vėliau - per didelė rizika.

O kokia nauda Lietuvai iš dujotiekio į Lenkiją, kurį planuojama nutiesti 2019-2020 metais, juolab kad Lenkija lyg ir siekia persiderėti dėl didesnių kompensacijų?

Iš tiesų dabar deramasi dėl optimalaus kompensavimo dydžio, tačiau šalys jau pasirašiusios sutartis dėl paramos dujotiekio projektavimui, tad procesas jau juda. Atsiradus tokiam dujotiekiui Lenkija gali tapti dar viena dujų tiekėja, galiausiai mes galime bandyti dujas iš "Gazprom" pirkti kartu ir gauti geresnę kainą. Taip pat toks dujotiekis atvertų kelią Lenkijai naudotis Inčukalnio saugykla, nes dabar tokių saugyklų ši šalis turi per mažai, o ir jų paslaugų kaina yra didesnė.

Dar vienas aspektas - Klaipėdos SGD terminalui per Lenkiją atsivertų Ukrainos rinka. Dabar ją pasiekti galima tik per Baltarusiją, tačiau jos vamzdynus valdantis operatorius, priklausantis "Gazprom", tvirtina, kad tam nėra techninių galimybių. Aišku, gal čia pavyks rasti komercinių galimybių - vykdyti dujų mainus.

Skelbiama, kad elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektai sėkmingai juda į pabaigą. Ar dėl jų, be energetinio saugumo, paprasti vartotojai pajus kokią nors naudą?

Dabartiniai ateities kontraktai rodo, kad Švedijoje elektros kaina būtų apie 13 procentų mažesnė nei Lietuvoje. Tačiau iš ten mes galėsime importuoti tik apie trečdalį reikiamo kiekio. Lenkija yra itin didelė rinka, sujungta su kontinentu, tad ši jungtis yra labiau naudinga energetinio saugumo požiūriu, nes per ją būtų galima užsitikrinti alternatyvų tiekimą.

Koks yra atominės elektrinės statybų projekto likimas?

Jį sudaro trys esminiai momentai. Pirmiausia, tai buvo geresnis ekonominio projekto patrauklumas. To jau baigiama pasiekti. Kitas etapas - naują ekonominį pagrindimą turinčio projekto pristatymas mūsų regioniniams partneriams latviams ir estams. Manau, kad per šiuos metus tai bus padaryta. Ir galiausiai, jei bus pasiektas sutarimas su partneriais, reikės atsiklausti visuomenės nuomonės. Tačiau tai, mano įsitikinimu, nebūtinai turi būti referendumas, juolab kad ir ankstesnysis buvo tik patariamasis. Tikrai yra pigesnių būdų sužinoti visuomenės nuomonę.

Interviu pabaigai norisi paklausti, ar nesigailite iš Klaipėdos sugrįžęs Vilniun, o iš verslo pasukęs į biurokratiją?

Kiekvienas darbas turi savų pliusų ir minusų. Džiaugiuosi, kad Energetikos ministerijoje yra daug jaunų žmonių su degančiomis akimis, todėl ir čia galima sėkmingai įgyvendinti daug naudingų iniciatyvų. Taip, biurokratinis aparatas turi savo logiką ir discipliną, bet tai turi savų pranašumų - čia, skirtingai nei versle, niekas negali būti užmiršta, jei jau atgulė popieriun.

Visada prisimenu tą jausmą, kuris apėmė pirmąkart važiuojant į "Klaipėdos naftą" su mane kolektyvui turėjusiu pristatyti tuomečiu energetikos ministru Romu Švedu. Pravažiavome tada Klaipėdos riboženklį ir pajutau, kad čia viskas bus gerai... Nostalgiją Klaipėdai tikrai visada jaučiu, tad neatsisakau nė vienos progos vėl čia apsilankyti.