Eksportas: kas lemia Telšių ir Klaipėdos sėkmę?

Žemaičiai – tarp lyderių

Daugiausia lietuviškų prekių eksportuojama iš Telšių apskrities – per metus jų vertė sudaro apie 3227,6 mln. eurų. Ketvirtoje vietoje pagal eksporto apimtis – Klaipėdos apskritis, besivejanti Kauno ir Vilniaus regionus. Iš jos per metus į užsienio valstybes išgabenama lietuviškų prekių už maždaug 2081,1 mln. eurų.

„Pasiekti tokį rezultatą Telšių apskričiai leidžia didžiausia šalies eksportuotoja – Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla. Vis dėlto, aktyviai dirbdami su verslu matome, kad pastebimą indėlį įdeda ir kituose sektoriuose veikiančios įmonės. Tarp jų – ir Plungėje veikiančios „Vičiūnų“ įmonių grupės įmonės, ir pieno perdirbimo koncernas „Žemaitijos pienas“, ir smulkesni verslai, užsiimantys automobilių detalių, baldų gamyba ar metalo apdirbimu“, – sako Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Klaipėdos regiono vadovas.

Pasak jo, tarp Klaipėdos eksportuotojų bene ryškiausiai išsiskiria laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios įmonės, kurios sukuria daugiau nei ketvirtadalį viso apskričiai atitenkančio eksporto. Šalia įsikūręs jūrų uostas leidžia efektyviai veikiančioms inovatyvioms įmonėms konkuruoti ir logistikos kaštų prasme.

Tauragės perspektyvos

Galima palyginti: eksporto autsaidere vadinamoje Tauragės apskrityje, neskaitant stambaus eksportuotojo „Vilkyškių pieninės“, dominuoja smulkūs ir pigiai darbo jėgai imlūs verslai, daugiau orientuoti į vidaus rinką. Būtent dėl to eksportas iš šio regiono iki šiol vystėsi vangiai ir praėjusiais metais tesiekė 156 mln. eurų ir buvo netgi mažesnis nei 2014-aisiais.

„Vis dėlto, Tauragė sparčiais žingsniais juda į priekį – per 2015 metus apskrityje veikiančių įmonių skaičius išaugo 8,55 proc. ir nusileido tik Utenos regionui, kur šis rodiklis siekė 9 proc. Pastaruoju metu Tauragėje sparčiau kuriasi į eksportą orientuotos įmonės. Apskričiai atsigauti padeda ir į regionus nukreipiamos ES struktūrinių fondų lėšos“, – sako T. Teresevičius.

Pagrindiniai iššūkiai

Apibendrinant galima teigti, kad Žemaitijos įmonės gaminamą produkciją eksportuoja sėkmingai. Vis dėlto joms tenka spręsti ir rimtus iššūkius. Pagrindinis jų – vis smarkiau jaučiamas darbuotojų trūkumas ir esamų darbuotojų lūkesčiai dėl atlyginimų augimo. Tai reiškia, kad įmonių konkurencinis pranašumas dėl pigesnės darbo jėgos ilgainiui mažės. Joms teks ieškoti būdų didinti darbo našumą ir varžytis originaliais sprendimais.

„Taip pat galima paminėti jau tradicija tapusias kintančias geopolitines aplinkybes. Visai neseniai įmonės sprendė, ką daryti užsidarius Rusijos rinkai. Dabar joms tenka tvarkytis su neapibrėžtumu Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos ir peržiūrėti rinkų, į kurias orientuojamasi, sąrašus“, – sako T. Teresevičius.

Neišnaudota galimybė

Pasak jo, naujų galimybių ieškantys Žemaitijos eksportuotojai savo žvilgsnius vis aktyviau kreipia Skandinavijos šalių link. Tai – patrauklios ir stabilios rinkos, kurias itin patogu pasiekti iš šio regiono ir ieškoti ten savo nišų.

„Danske Bank“ ekspertų vertinimu, po „Brexit“ sprendimo euro zonai nepavyks išvengti recesijos, o tai neigiamai veiks Lietuvos eksporto plėtrą. Tai lems, kad Lietuvos ūkis šiais metais paaugs 2,5 proc., o ne 2,8 proc. kaip buvo prognozuojama anksčiau.