Ekspertė: pokyčiai finansų rinkoje didelės įtakos gyventojų elgsenai neturės

Pristatydama SEB banko „Namų ūkio turto barometrą“, J. Varanauskienė sakė, kad per 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį iš insvesticinių priemonių labiausiai padaugėjo indėlių – 1,2 mln. litų. Tačiau duomenų, kokią įtaką gyventojų elgsenai padarė Ūkio banko veiklos sustabdymas ir perdavimas kitam bankui, dar nėra.

„Kiek gyventojų nebenorės laikyti pinigų bankuose, išvadų dar negalime daryti. Vis tik tokios panikos, kaip po banko „Snoras“ bankroto, tikrai nebuvo, nes žmonės daugiau susipažino su tokiomis procedūromis, indėlių draudimu. Taigi manau, kad Ūkio banko istorija daugiau įtakos turės ne gyventojų elgsenai, o pačiai rinkai. Joje neliko dalyvio, kuris siūlė tokias aukštas palūkanas už indėlius, tad kitos finansų institucijos galės jas mažinti“, – komentavo J. Varanauskienė.

Finansų ekspertės teigimu, finansiniai gyvetojų egsenai didesnės įtakos neturės ir Lietuvoje priimtas Fizinio asmens bankroto įstatymas. „Bankroto sąlygos mūsų šalyje yra labai griežtos, tad nėra priežasčių manyti, kad jis paskatins didesnį žmonių norą nepagrįstai skolintis. Šis įstatymas bus reikalingas tik visiškoje aklavietėje atsidūrusiems gyventojams, kurie pasiskolino anksčiau“, – teigė J. Varanauskienė.

„Namų ūkio turto barometre“, remiantis Lietuvos banko duomenimis, nurodoma, jog šių metų sausį, palygininus su praėjusiais metais, fiksuotas gana ryškus gyventojų skolinimosi didėjimas. Praėjusių metų sausį, pasak J. Varanauskienės, įvestas didesnio užstato reikalavimas, o gyventojai nebuvo tam pasiruošę, sukaupę pakankamai santaupų, dėl to mažai skolinosi. Per metus, anot finansų ekspertės, gyventojai sutaupė reikiamam užstatui. „Be to, pastebima, kad gyventojai įgijo daugiau drąsos, pasitikėjimo savo gaunamų pajamų tęstinumu“, – sakė šeimos finansų ekspertė.