Ekspertas: maisto produktai gali pabrangti pasibaigus šildymo sezonui

„Gruodį ir sausį kainos neturėtų keistis, nes pokyčiai įvyko spalį ir lapkritį. Tada, kaip ir buvo galvojama, šiek tiek pakilo pieno produktų kainos. Šiek tiek atpigo grūdų produktų gaminiai, miltai, duona. Mėsos kainos kol kas laikosi, tik šiek tiek sumažėjo jautienos kaina“, – teigia A. Gapšys.

Pasak jo, tai susiję su sumažėjusiomis grūdų kainomis. Vis dėlto, A. Gapšio pastebėjimu, prekybininkai ir gamybininkai nelinkę labai mažinti kainų: „Palyginti su praėjusiais metais, grūdų kainos sumažėjo apie 15 proc., o prekyboje miltų, tik duonos produktų kainos pasikeitė 2–3 proc. Žaliavinio pieno supirkimo kainos padidėjo apie 30 proc., o prekyboje buvo laukiama 5–10 proc. pieno produktų kainų padidėjimo. Jos panašiai ir keitėsi.“

A. Gapšys mano, kad artimiausiais mėnesiais pokyčių neturėtų būti – jie galimi kovą balandį, kai baigiasi šildymo sezonas ir žmonės daugiau pinigų išleidžia maistui. „Tada perdirbėjai šiek tiek padidina kainas, kad kompensuotų tam tikrus žiemos periodo praradimus“, – sako jis.

Auga reeksportas

Rusijai uždraudus Lietuvoje pagamintų pieno produktų importą, šalies įmonės pradėjo gaminti daugiau sviesto ir eksportuoti į kitas šalis. Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo, Lietuva į Rusija daugiausia eksportuodavo sūrius, varškę ir įvairius jų gaminius. Tai sudarė 90 proc. viso pieno eksporto į Rusiją.

Spalį augo šių pieno produktų eksportas į kitas rinkas: Lenkiją, Estiją, Baltarusiją. Tačiau tiek produkcijos, kiek buvo vežama į Rusiją, sunku per keletą savaičių perorientuoti į naujas rinkas, todėl tikėtina, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl labai išaugo sviesto eksportas, sakė V. Ivanovas. Pasak jo, sviesto eksportas spalį labiausiai išaugo į Uzbekistaną. Taip pat augo į Nyderlandus, Latviją, Azerbaidžaną ir Vokietiją.

Lietuvos pieno produktų eksportas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo maždaug šeštadaliu. Visas Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį augo maždaug 3 proc., o reeksportas, t. y. prekių perpardavimas, pasak V. Ivanovo, išaugo 17,1 proc. ir sudarė daugiau kaip trečdalį viso Lietuvos eksporto. „Trečiąjį šių metų ketvirtį iš reeksportuotų prekių labiausiai augo mašinų, mechaninių įrengimų, elektros įrangos, optikos, medicinos, matavimo prietaisų, avalynės, drabužių reeksportas“, – LRT radijui sako V. Ivanovas.

Reeksporto augimą, anot analitiko, lemia keli veiksniai. Pirmiausia, Lietuvoje puikiai išvystyta transporto, logistikos infrastruktūra, ir nemažai įmonių Lietuvoje įsteigė prekių paskirstymo tarpinius sandėlius. „Tai skatina Lietuvą pasirinkti kaip tarpinę stotelę vežant prekes iš Vakarų į Rytus, į Rusiją, ir iš Rusijos – į Vakarus. Daugiausia, žinoma, iš Vakarų – į NVS pusę, Ukrainą, Baltarusiją, kitas šalis“, – kalba V. Ivanovas.

Antra, jo teigimu, Lietuvos verslininkai turi daug patirties dirbant su NVS rinkomis, o daugiausia reeksporto yra ir orientuota į tą pusę, todėl jie tampa partneriais arba tarpininkais eksportuojant Vakaruose ar kitur pagamintas prekes į Rusiją. „Palyginti su metų pradžios duomenimis, reeksportas augo stabiliai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas lėtėjo – tam tikrais mėnesiai net buvo fiksuojamas mažėjimas“, – sako V. Ivanovas.

Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo beveik 5 proc. (maždaug iki 13 mlrd. litų). O prekių reeksportas išaugo 17 proc. (beveik iki 9 mlrd. litų).