Ekspertai: alkoholio ir tabako akcizų kėlimas sukels grėsmę eurui

Nepaisant to, šalies politikai kovai su rūkymu ir didesniam biudžeto surinkimui ketina pasitelkti akcizo mokesčių didinimą tabako gaminiams ir alkoholiui. Šią savaitę Vyriausybė svarstė mokesčių pakeitimus, kuriais ketinama kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį, apmokestinti iš indėlių ir vertybinių popierių gaunamas palūkanas ir didinti tabako bei alkoholio akcizus. Tiesa, kaip jau yra atsitikę, ir šįkart mokesčių reforma nebuvo derinta su koalicijos partneriais.

LRT televizijos laida „Savaitė“ aiškinosi, kaip koalicijos partneriai, opozicija ir mokesčių ekspertai vertina Vyriausybės planus didinti tabako ir alkoholio akcizus. Išvada: pritarimą gauti nebus paprasta.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad akcizo didinimas alkoholiui ir tabako gaminiams – skubotas sprendimas, kurį įgyvendinus esą būtų pagausintos ne Lietuvos, o Baltarusijos ir Rusijos biudžeto įplaukos.

„Baltarusijos punkte mes šiandien turim visiškai nekontroliuojamą situaciją, ir šitas pasienio ruožas yra visiškai nesaugomas. Ir aš manau, kad padidinus akcizą, padidinsim kontrabandinių cigarečių mastus, o kai kas, kas iš to gyvena, kas verčiasi ir gauna kyšius, kad praleidinėja pro pasienį ir pro muitinę, dar labiau išloš, nes kyšio kaina turėtų pakilti priklausant nuo pakeltos akcizo dydžio“, – teigia Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Koalicijos partnerė – Darbo partija – Vyriausybės siūlyme didinti akcizus mato ir kitų trūkumų.

„Šiuo metu siūloma pakankamai smarkiai didinti akcizą alui, sidrui, labai nedaug siūloma didinti degtinei, stipriesiems alkoholiniams gėrimams, bet labai mažai, mes sakom, apmokestinamas tas vadinamas vaisiukas (spirituotas vaisių vynas - red. past.), kuris dabar tapo populiarus. Jam tikrai galėtų būti labiau didinamas akcizas, nes jų vartojimas auga“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Opozicija taip pat pritaria Darbo partijos frakcijos nuogąstavimams.

„Kažkodėl išskirtinai užsimota padidinti pačių silpniausių natūralios fermentacijos gėrimų akcizus: alaus – 35 procentais, o sidro net 50 procentų. Tačiau nė kiek nedidinami akcizai tam vadinamam vaisiukui, kurio pardavimai, kai mes uždraudėm pardavinėt stiprų alų, ir taip yra išaugę virš 20 procentų. Tai dabar jei toks sprendimas būtų priimtas, tai vaisiuko gėrimo propagavimas būtų dar labiau sustiprintas“, – mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

Finansų ministerija pripažino, kad per pirmąjį ketvirtį nesurinko planuotų 300 milijonų litų pridėtinės vertės ir 100 milijonų litų akcizų mokesčių. Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas tikina, kad didinant akcizus, biudžetas bus surenkamas dar blogiau.

„Jei dar labiau kelsime kainas, tai, žinant, kad Baltarusijos ir Rusijos rinkos gamina ir parduoda 10 kartų pigiau, rezultatai bus ne padidėjusios pajamos, bet padidėjusios įtampos ir padidėjęs šmugleriavimas, kitaip sakant, šitų prekių pirkimas ir pardavimas“, – tvirtina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.

Tačiau sveikatos reikalų ministras tikina priešingai – padidinus akcizo mokesčius, esą biudžeto įplaukos padidės, negana to, dar bus ir sveikatinama visuomenė.

„Padidinus akcizus, surinkimas į biudžetą padidės. Ar sumažės kontrabanda, tai nieko bendra neturi. Tose šalyse, kuriose labai dideli akcizai, Skandinavijos šalyse kontrabandos skaičius žymiai mažesnis“, – sako sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Ministro optimizmą slopina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas teigdamas, kad po akcizų padidinimo visada pasienyje jaučiamas kontrabandininkų suaktyvėjimas. O būtent pasienyje su Baltarusija nėra įrengta modernių pasienio pažeidėjų fiksavimo priemonių. Apskritai tarnybai sumažinus finansavimą, dabar per metus trūksta 40-ies milijonų litų. Uniformos pasieniečiams nekeičiamos jau penkerius metus.

„Tarnybos nuo 2008-ųjų metų lėšos sienos apsaugai sumažėjo virš 25 procentų. Jei mes ankščiau turėdavome 15, 17 milijonų ridos transportui, dabar turime vos 6 milijonus. Reiškia, patruliavimo intensyvumas sumažėjęs. Jeigu mes stojant į ES iki 2004-ųjų metų į valstybės sieną su Baltarusija išleidome 25 milijonus, gal ir daugiau su demarkavimo darbais, tai dabar neįdedam nė vieno lito jos priežiūrai. Tai yra labai baisus dalykas, reikia pasakyti, apaugame žole, kontrabandininkams sudaromi koridoriai, negalime įrengti tinkamai pėdsakų juostų, kur galima būti fiksuoti pėdsakus ir su kinologų pagalba greitai reaguoti į esamus pažeidimus“, – aiškina VSAT vado pavaduotojas Valentinas Novikovas.

Pasak finansų eksperto Nerijaus Mačiulio, valdžia, ketinanti didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir taip siekianti biudžeto trūkumą kompensuoti padidintais akcizo mokesčiais, vargu ar sulauks norimų rezultatų. Tačiau jis įžvelgia ir dar vieną grėsmę – infliaciją ir dėl to galimas problemas siekiant įsivesti eurą 2015-aisis.

„Didesnis akcizas nuo kitų metų pradžios reiškia, kad bus ir didesnė infliacija kitų metų pradžioje. Reiškia, kad tai gali būti tas paskutinis lašas, kuris užkirs kelią euro įvedimui 2015-aisiais metais, nes bus didesnė infliacija ir nebus tenkinamas kainų stabilumo Mastrichto kriterijus“, – sako „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Reikėtų galvoti apie akcizų mažinimą ir nereikėtų jaudintis biudžeto pajamų praradimo dėl to, jeigu žmonės pirks legaliai, tai jie sumokės ir tą mažesnį akcizą. Dabar kai perka nelegaliai – nesumoka jokio akcizo“, – tvirtina finansų ekspertė Rūta Vainienė.

Finansų ministerija jau skaičiuoja galimas pajamas iš padidintų akcizo mokesčių, tačiau, kad tai iš tikrųjų atneš didesnes įplaukas į biudžetą, dar teks įtikinti koalicijos partnerius ir Seimą.