Ekonomistė: artėja palūkanų normų augimas

DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka perspėja, kad artėja naujojo bazinių palūkanų normų didinimo maratono pradžia. Pasak jos, nors Lietuvoje bendras įsiskolinimo lygis nėra itin aukštas, tiek verslui, tiek gyventojams palūkanų normų augimų iššūkiui reikėtų ruoštis iš anksto.

Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 m pabaigoje), tačiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., daugiausia dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje - beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.). Tiek vartojimo, tiek gamintojų kainas didina ir toliau brangstantys pasaulyje energetiniai ir maisto produktai.

Ekonomistės teigimu, įsisukus infliacijos pasiutpolkei, šalių vyriausybėms tenka skubiai ieškoti sprendimų: Vietnamas buvo priverstas 8,5 proc. devalvuoti valiutą, Kinijos vyriausybei infliacija, dėl kurios šalyje per pastaruosius 5 mėn. palūkanų normos buvo padidintos jau tris kartus, taip pat tapo vienu didžiausių galvos skausmu. Augančios kainos ir išlaidi didžiausių ekonomikų pinigų politika pradeda koreguoti aukštyn investuotojų ir verslo lūkesčius dėl pagrindinių palūkanų normų. Metinė infliacija jau peržengė daugumos Europos centrinių bankų tikslines ribas - sausį euro zonos rodiklis siekė 2,4 proc. (pagedaujamas dydis - mažiau nei 2 proc.), Didžiojoje Britanijoje 3,7 proc. siekianti infliacija yra beveik dvigubai didesnė nei užsibrėžtas tikslinis rodiklis. Švedija jau 2010 m. pabaigoje padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto.

Statistikos departamento pirmadienį paskelbtais duomenimis, sausio mėnesį fiksuota 0,4 proc. infliacija. Palyginti su 2010-ųjų gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.

Per mėnesį daugiausia - 1,6 proc. - pabrango transporto prekės ir paslaugos, 6 proc. atpigo drabužiai ir avalynė.

Metinė (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) infliacija sudarė 2,9 proc.

Vartojimo prekės per metus pabrango 3,9 proc., o paslaugos atpigo 0,2 proc.

---

Vartojimo prekių kainos sausį, palyginti su 2010 m. gruodžio mėnesiu, padidėjo 0,5 proc., paslaugų kainos beveik nepasikeitė.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 5,7 proc. pabrangę vaisiai ir daržovės, 1 proc. - pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 0,7 proc. - duona ir grūdų produktai, 2,5 - kava, arbatžolės, kakava, 1,6 - daržovės ir bulvės, 2,2 - sviestas, aliejus ir riebalai.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,9 proc. pabrangę degalai, (benzinas pabrango 2 proc., dyzeliniai degalai - 4,4 proc., suskystintos automobilinės dujos - 5,3 proc.), 6,2 - keleivinio geležinkelių transporto paslaugos, 0,7 - lengvieji automobiliai ir 5,2 proc. atpigusios keleivinio oro transporto paslaugos.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 14,9 proc. pabrangęs kietasis kuras, 5,1 - suskystintos dujos maistui gaminti ir 6,2 proc. atpigusios gamtinės dujos.

Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką darė dėl sezoninių nuolaidų 6,7 proc. sumažėjusios drabužių ir 5,2 proc. - avalynės kainos.

2011 m. sausį metinė (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) infliacija sudarė 2,9 proc. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, transporto prekės ir paslaugos ir atpigę drabužiai ir avalynė, ryšių prekės ir paslaugos, būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos.

Vartojimo prekės per metus pabrango 3,9 proc., o paslaugos atpigo 0,2 proc.