Ekonomistas: Švedijos bankai nekalti dėl krizės Baltijos šalyse

"Smarkiai nekritikuočiau Švedijos bankų už tai, kas įvyko Baltijos šalyse ir beveik visame pasaulyje ir kas buvo tik pasaulinės dramos dalis", - Latvijos laikraščiui "Telegraf" duotame interviu sakė visame pasaulyje garsus švedų ekonomistas Andersas Oslundas (Anders Aslund).

Eksperto nuomone, labiausiai kalti yra Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas ir Europos centrinis bankas (ECB). Jie - pagrindiniai pasaulinės krizės kaltininkai. ECB, pavyzdžiui, pastaraisiais metais pinigų masę didino 9,5 proc. kasmet. Kitais žodžiais tariant, pagrindiniai pasaulio centriniai bankai spausdino pinigus, elgėsi visiškai neatsakingai. Jie sukūrė perteklinės finansų masės kanalą, dėl kurio Baltijos šalys, kaip ir kitos valstybės, gavo per daug kreditinių lėšų. Žinoma, Baltijos šalyse padėtis buvo viena iš blogiausių, tačiau ir Airijoje, ir Ispanijoje, ir kitose šalyse vyko maždaug tas pats: ėmė augti nekilnojamojo turto kainos, formavosi burbulas.

A. Oslundas yra įsitikinęs, kad Latvija neturėjo pasirinkimo, skolintis ar nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Jo nuomone, šalyje kilo rimta finansų krizė, kurios viena pagrindinių priežasčių buvo "Parex" banko problemos. Ir vis dėlto Latvijos valstybės skola šiuo metu išlieka viena mažiausių ir atitinka Mastrichto sutarties standartus.

Kalbėdamas apie euro kurso smukimą švedų ekonomistas sakė: "Euro likimas, galime pasakyti, sprendžiamas dabar. Labai svarbu, kaip toliau elgsis Vokietija ir Prancūzija. Šios šalys pačios pažeidė Mastrichto sutarties kriterijus, tačiau elgiasi taip, tarsi dėl to kalti visi aplinkui, tik ne jos. Jei Vokietija nebūtų tempusi gumos spręsdama dėl finansinės pagalbos Graikijai suteikimo, gegužės pradžioje nebūtų kilusi finansinė panika dėl euro".

ELTA primena, kad TVF ekonomistai anksčiau pareiškė, jog Švedijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakilimą Baltijos šalyse, paliko vietos visuomenę skursti ir bankrutuoti. Jų nuomone, jeigu nebūtų buvę kreditavimo pakilimo, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nebūtų.

Nors kreditavimo pakilimas ir palaikė sparčią ekonomikos plėtrą, po jos sekęs nuosmukis buvo toks didelis, kad vidutiniai ekonominės plėtros rodikliai 2003-2010 metais šalyse, išgyvenusiose kreditavimo pakilimą, buvo žemesni nei tose šalyse, kuriose toks pakilimas nebuvo užfiksuotas.