Ekonomistas: nepagrįstai dideles maržas gali sumažinti ir žiniasklaidos dėmesys

Ekonomistas: nepagrįstai dideles maržas gali sumažinti ir žiniasklaidos dėmesys

Statistikos departamentui paskelbus, kad rugsėjį infliacija siekė 0,6 proc., "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, jog rugsėjį kainų augimas Lietuvoje buvo mažesnis nei Estijoje, kur vartotojų kainų indeksas gerokai viršijo lūkesčius ir per mėnesį padidėjo 0,8 procento. Didžiausios įtakos tam taip pat turėjo per mėnesį 1,3 proc. padidėjusios maisto bei 4,3 proc. - drabužių ir avalynės kainos. Pastaruoju metu Estijoje kilo skandalas pieno produktams staiga pabrangus 20 procentų.

Konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijos ėmėsi tyrimų, o pats reiškinys, kaip ir Lietuvoje, buvo plačiai aptariamas spaudoje ir lėmė, kad kainos šiek tiek sumažėjo. Visai tai rodo, jog Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje konkurencija nėra per didelė, todėl Konkurencijos tarybos ir kitų vartotojų teisių priežiūros institucijų vaidmuo čia yra labai svarbus. Kita vertus, įmonių kaltinimas karteliniais susitarimais ir jų baudimas neturint rimtų įrodymų arba tiesioginis antkainių reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje. Be to, labai sunku ekonomiškai pagrįsti, kokio dydžio ir kurioje produkto kūrimo grandinės vietoje turėtų būti tie antkainiai - politiniais ir emociniais argumentais paremti sprendimai gali pakenkti galutiniam vartotojui, apribodami to produkto prieinamumą. Didelis žiniasklaidos ir įvairių institucijų dėmesys bei ketinimas viešai skelbti maisto produktų kainas ir antkainius gali būti pakankama priemonė nepagrįstai didelių maržų sumažinimui.

Pasak ekonomisto, artimiausiais metais kainas lems tiek paklausa Lietuvoje, tiek situacija tarptautinėse rinkose. Tai susiję ne tik su mūsų importuojama, bet ir eksportuojama produkcija - pavyzdžiui, šiemet grikių kainos išaugo ne dėl to, kad mes jų užauginome nepakankamai, o dėl to, kad jų trūko užsienio rinkose.

Deja, sunku prognozuoti, ir kada Rusija ar kitos šalys gali uždrausti tam tikros produkcijos eksportą ir taip sukelti kainų šuolį, kokį matėme vasarą grūdų rinkoje. Didėjančios paklausos sukelto kainų augimo kitais metais dar nesulauksime, nes daugumos sektorių įmonių gamybinių pajėgumų panaudojimas šiuo metu siekia tik 67 proc., tačiau dar nepasiekė 2007 metų aukštumų - 75 proc.

Šiuo metu 2007 metų gamybinių pajėgumų lygį pasiekė tik drabužių siuvimo sektorius, tačiau beveik 90 proc. šios produkcijos yra eksportuojama, todėl tai neturės didelės įtakos drabužių kainų augimui Lietuvoje. Tai rodo ir statistika - per metus drabužiai ir avalynė Lietuvoje atpigo 5,3 procento. Maisto produktų gamintojų gamybiniai pajėgumai šiuo metu yra panaudojami 68 proc., prieš ekonominį nuosmukį šis rodiklis buvo pasiekęs 73 proc. Kainų augimui ateityje turės įtakos ir tai, kaip įmonės reaguos į augantį eksportą ir atsigaunantį vidaus vartojimą - tolimesnis ribotas bendro pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) gali lemti nepakankamus gamybinius pajėgumus bei galutinės produkcijos kainų šuolį, bet tai dar neįvyks 2011 metais.

Per vasarą šiek tiek atpigusios vartojimo prekės ir paslaugos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pabrango 0,6 procento. Tai didžiausias vartotojų kainų indekso mėnesinis pokytis per metus. Rugsėjį šių produktų kainos buvo 1,8 proc. didesnės nei prieš metus.

Statistikos departamento duomenimis, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį beveik nepasikeitė.

Dėl parduotuves pasiekusių naujų drabužių kolekcijų ir pasibaigusių vasarinių išpardavimų rugsėjį 4,2 proc. kilo drabužių ir avalynės prekių grupės kainos ir turėjo nemažos įtakos bendram vartotojų kainų augimui.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus išaugo 2,1 proc. Maisto produktai, atpigę vasaros metu, rudenį šiek tiek pabrangsta, tačiau šis 1,1 proc. mėnesinis kainų šuolis yra didžiausias nuo 2009 metų sausio.

Pagrindinis maisto produktų kainų šuolio veiksnys buvo išorinis - žaliavų kainų didėjimas (arba jų didėjimo lūkestis) rinkose. Tačiau kainų augimui įtakos negalėjo turėti vidiniai paklausos veiksniai - mažėjo gyventojų disponuojamos pajamos ir pinigų pasiūla. Ar buvo kitų vidinių veiksnių, kitą savaitę atsakymą pateiks Konkurencijos taryba. Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukusios duonos ir grūdų kainos per mėnesį išaugo 1,1 proc., o pienas ir jo produktai - tik 0,5 procento. Didžiausią įtaką maisto produktų kainų augimui turėjo ne šie produktai, o 10 proc. pabrangusios daržovės ir bulvės.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder