Ekonomistai nesutaria, ar Lietuvai reikia euro

Lietuvos ekonomistai neturi vienodos nuomonės, ar 2015-ieji - tinkamas metas Lietuvai įsivesti eurą. Ekonomikos ekspertų nuomonės išsiskiria ir dėl to, ar stojant į euro zoną Lietuvoje reikėtų surengti referendumą.

DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovė Jekaterina Rojaka ir ekonomistas Valdemaras Katkus skirtingus argumentus dėl euro išdėstė antradienio "Laisvosios bangos" radijo laidoje.

J. Rojakos įsitikinimu, partijos Tvarka ir teisingumas ketinimai siekti referendumo dėl euro įvedimo neturi jokio pagrindo.

"Situacija yra tokia, kad mes už eurą praktiškai jau balsavome, kadangi šis punktas buvo įkalkuliuotas ir įskaičiuotas į referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). Žinoma, nebuvo apibrėžta įvedimo data, bet iš esmės pasižadėjimą mes jau davėme. Praktiškai galime sakyti, kad referendumas jau įvyko ir tauta balsavo", - sakė J. Rojaka.

Priešingą nuomonę turintis V. Katkus tikino, kad dėl atsiradusių naujų aplinkybių derėtų dar kartą paklausti tautos nuomonės.

"Per tą laiką euro zonoje įvyko daug įvairių pasikeitimų. Atsirado toks dalykas kaip euro stabilizacijos fondas, į kurį mums pradžioje reikės įnešti 750 mln. litų kaip stojamąjį kapitalą ir užstatyti dar maždaug 5 mlrd. litų iš Lietuvos vyriausybės biudžeto. Šitas naujasis fondas, kuris pradėjo veikti maždaug prieš metus, yra už mūsų stojimo sutarties ir už paties Mastrichto susitarimo ribų", - teigė ekonomistas.

Pasak V. Katkaus, stodama į ES Lietuva nežadėjo užstatyti šalies mokesčių mokėtojų pinigų. Be to, nebūtų jokio precedento, nes tokie referendumai jau vyko Danijoje ir Švedijoje.

"Skirtumas yra politikų galvose. Tiek Danijoje, tiek Švedijoje politikai nusprendė, kad referendumas yra reikalingas, nes euro įvedimas yra be galo svarbus įvykis, ir, mano galva, savo pasekmėmis jis yra žymiai sudėtingesnis negu statyti ar nestatyti atominę elektrinę. Dėl to pasakymo, kad mes jau prisiėmėme įsipareigojimą įsivesti eurą, manau, kad ne, neprisiėmėme", - sakė V. Katkus.

Ekonomikos ekspertai skirtingai prognozavo ir galimus kainų pokyčius Lietuvai įstojus į euro zoną.

"Iš patirties galima pasakyti, kad vietos manipuliacijoms yra vis mažiau ir mažiau. (...) Anksčiau galima buvo sakyti, kad kainas suapvalindavo neteisinga linkme, šiuo momentu to jau nebėra, yra labai kontroliuojamas procesas", - tikino DNB banko atstovė.

"Praktiškai visos tos šalys, kurios įstojo į euro zoną, pajautė tik tokią infliaciją, kokia buvo ir kitose, euro zonai nepriklausančiose, ES šalyse", - pridūrė K. Rojaka.

V. Katkus tuo tarpu spėjo, kad įvedus eurą kainos galėtų išlikti tokios pačios, tačiau valiutos keitimas taptų proga nepalankiai perskaičiuoti atlyginimus.

Diskusijos metu ekonomistas suabejojo, ar 2015-ieji - apskirtai tinkamas metas Lietuvai jungtis prie euro zonos.

"Keliamas klausimas, ar šiuo metu tikrai reikia stoti į didelių skolų euro zonos sąjungą, kai tuo tarpu Lietuvos gyventojai yra mažiausiai prasiskolinę? (...) Mūsų skolos skiriasi daugiau nei 52 proc., Mastrichto kriterijų niekas euro zonoje šiuo metu nesilaiko, de facto sutartis yra mirusi. Ir mes dabar stojame kaip finansiniai donorai", - teigė ekonomistas ir tvirtino, kad pirmiausiai Lietuvai derėtų ieškoti būdų, kaip likviduoti praėjusios finansų krizės padarinius.

Pasak K. Rojakos, Lietuva nėra verčiama į euro zoną įstoti būtent 2015 metais, tačiau praleistų puikią galimybę, kokios ateityje gali greitai nepasitaikyti.

"Vienintelis dalykas, kad mes ir dabar praktiškai tiktai per plauką tenkiname Mastrichto kriterijus. Ir jei Graikija nebūtų išmesta iš skaičiavimo formulės, praktiškai infliacijos kriterijaus mes nebūtume patenkinę", - sakė DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovė.

"Jeigu mums taip sunkiai sekasi tenkinti infliacijos kriterijų, kai euro zonos šalys pradės augti sparčiau, mes nekontroliuosime infliacijos visiškai. (...) Mes turėsime labai nedidelius šansus atitikti standartinius kriterijus, kad įtilptume į euro zonos lubas", - tikino K. Rojaka.

Pasak specialistės, įvedus eurą gyventojai nepatirtų nepatogumų ar finansinių nuostolių, nes santaupos būtų keičiamos automatiškai ir nemokamai. Neribotą laiką grynuosius pinigus keistų Lietuvos bankas, o komercinės finansų įstaigos tokią paslaugą dykai teiktų apie pusę metų.