Ekonomistą į neviltį varo politikai

Praėjusią savaitę uostamiestyje apsilankęs ekonomistas ir analitikas R. Kuodis diskutavo su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais apie Lietuvos mokesčių sistemą ir jai reikalingas reformas.

Lietuvoje - krizė

Svečias pabrėžė: Lietuva susiduria su viešųjų finansų identiteto krize, o politikai nenori to suprasti ir imtis veiksmų.

"Mūsų, analitikų, pareiga yra pasiūlyti tam tikrus receptus ir sprendimus", - tvirtino R. Kuodis, sykiu pabrėždamas, kad šie siūlymai buvo teikiami net Algirdui Brazauskui, tačiau problemų kamuolys metai iš metų yra spardomas ir jis tampa vis sunkesnis.

Verslininkams ekonomistas pasitelkęs statistines lenteles bandė įrodyti, kad Lietuva akivaizdžiai atsilieka nuo itin išsivysčiusių Vakarų Europos šalių ir net Estijos. Esą ekonominis valstybės išsivystymas kone tiesiogiai siejasi su išlaidomis viešajam sektoriui.

R. Kuodis tvirtina: Lietuva jau 10 metų turi daugybę problemų, kadangi valstybė apsižioja pernelyg daug funkcijų, bet joms įgyvendinti skiria nepakankamai lėšų.

ĮRODYMAS. Pabrėžiama, jog išlaidos viešajam sektoriui tiesiogiai siejasi su ekonominiu valstybės išsivystymu.

Dėl to sveikatos apsaugoje įsigaliojo "vokelių" sistema, pensijų ir socialinės paramos sistema skurdi, švietimas "nudreifavo" masiškumo ir standartų kritimo kryptimi, o Vyriausybė, neskirdama lėšų atitinkamoms sritims, negeba vykdyti tarptautinių įsipareigojimų.

Be viso to, policininkai, muitininkai ir kiti pareigūnai dirba už itin menką atlygį, dėlko dalis teisėsaugininkų įsivelia į ne visai švarius dalykus.

"To pasekmės - korupcija, skurdas, nelygybė, emigracija ir nuolatinis biudžeto deficitas", - teigia R. Kuodis.

Išeitis - mokesčių didinimas?

Daugelis šių ir kitų problemų Lietuvoje yra įsisenėjusios. R. Kuodžio manymu, norint išeiti iš šios krizės yra keli variantai. Pirmas - padidinti mokesčių įplaukas. Ekonomisto manymu šiuo metu mokesčių tarifai nėra maži, bet egzistuoja daugybė mokestinių lengvatų įvairiosioms grupėms.

Anot R. Kuodžio, bent iš dalies problemas būtų įmanoma išspręsti, jei mokesčiai padidėtų iki Estijos lygio.

Kitas variantas - skaidriai baigti privatizuoti jau dalinai privatizuotas sritis. Tokiu atveju reikėtų "įteisinti vokelius" gydyklose, aukštojo mokslo srityje didinti studentų įmokų dydį.

Taip pat svarstytinas variantas problemas spręsti kombinuojant abu minėtus būdus.

Ne ką mažesnė bėda, ekonomisto akimis, Lietuvoje yra ir tai, kad politikai ne tik nesuvokia, kad Lietuva patiria krizę, bet ir tuo giriasi.

"Politikai nuvažiavę į užsienį pasako, kad investuokite pas mus, nes mūsų maži mokesčiai", - aiškino ekonomistas, pridūręs, kad viduje tuo pat metu skundžiamasi, jog valstybės finansinės galimybės menkos, o kova su šešėliu - nevaisinga.

Kita bėda, kad politikai šnekėdami apie ekonomiką nesuvokia sąvokų. Esą kai kurie politikai painioja net pajamas ir įplaukas. Bankininkas pabrėžia, kad politikai, skelbdami, jog įves progresinius mokesčius, nesupranta, jog tokius mokesčius jau turime.

Siūlo rimtas permainas

Profesorius siūlo šalies mokesčių reformą ir išskiria tris kryptis: reikalinga įmonių teisės reforma, t. y. mažinti ūkinės veiklos formų įvairovę, panaikinti tos pačios veiklos skirtingą apmokestinimą, įmonės specifiką apibrėžti jos įstatuose, o ne įstatymiškai.

Be to, itin reikalinga mokesčių (įskaitant ir "Sodrą") reforma bei socialinės sistemos reforma, kuri paskatintų žmones dalyvauti darbo rinkoje, užuot likus šešėlyje arba gyvenus iš pašalpų.

Be visa to, reikėtų mąstyti apie mokesčių teisyno "išvertimą" į kitą pusę. R. Kuodžio manymu vietoje draudimų reikėtų surašyti leidimus, o visa kita turėtų būti draudžiama.

"Pavyzdžiui, jei uždrausime darbuotojams nuomoti darbdavio įmonei mašiną, jie pradės nuomoti šunį, ir taip pasaka be galo", - aiškino ekonomistas, pridūręs, jog surašyti, kas leidžiama įmonei mokestine prasme, yra lengviau nei "išgaudyti" visas mokesčių vengimo skyles.

Daugiau ekonomisto, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos eksperto R. Kuodžio minčių, pasiūlymų ir straipsnių galite rasti jo tinklalapyje www.ekonomika.org.