Ekonominį pablogėjimą įžvelgia mažiau gyventojų

Vertindami valstybės ir savo šeimos ekonominę padėtį, apie dešimtadalį respondentų nurodė, kad ji pagerėjo, o maždaug keturi iš dešimties apklaustųjų teigė, kad ji nepasikeitė arba pablogėjo.

Kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, birželio pradžioje nurodė 12 proc. respondentų - 1 proc. punktu daugiau nei prieš mėnesį, tačiau pesimistų skaičius per mėnesį sumažėjo 7 proc. punktais, nuo 46 iki 39 proc., atskleidė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa. Atitinkamai padaugėjo gyventojų, kurie neįžvelgė jokių pokyčių: gegužę apklausoje tokių buvo 39 proc., birželį - 45 proc.

Situacija šalies ekonomikoje daugiau nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), pensininkai ir bedarbiai, kairiųjų politinių pažiūrų respondentai. Pagerėjimą dažniau nei kiti įžvelgė jaunesni nei 30 metų žmonės, taip pat miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu.

Vertindami pastarųjų dviejų mėnesių savo šeimos finansinę padėtį, 11 proc. respondentų birželio pradžioje nurodė, kad ji pagerėjo (gegužę tokių buvo 8 proc.), 46 proc. teigė, kad ji nepasikeitė (gegužę - 42 proc.), dar 41 proc. manė, kad ji pablogėjo (49 proc. - gegužę).

Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pablogėjo, daugiau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų politinių pažiūrų žmonės.