Dzūkų pušynai šiemet dosnūs mėlynių

Dzūkų pušynai šiemet dosnūs mėlynių

Vasara džiugina miško gėrybių mėgėjus ir tas gėrybes pušynuose rankiojančius jų pardavėjus. Šiemet gausiai užderėjo žemuogių, o tokios mėlynių gausos vietiniai gyventojai nematė jau keletą metų. Per savaitę mėlynių kainos nukrito keliais litais. Kainos turėtų dar labiau kristi, kai sunoks visos uogos. Širdį glosto ir Dzūkijos miškeliuose geltonuojančios voveraitės. Jeigu miškų neužpuls kaitra, dzūkai pranašauja gerą grybų derlių.

Miškai jau kviečia

Varėnos miškų urėdijos miško naudojimo ir miškotvarkos inžinierius Rimas Vainalavičius džiaugėsi, kad šiemet iš miško mėlynės veržte veržiasi - tiek jų daug šiemet užderėjo. Į kurį miško keliuką įsuksi, ten mėlynių rasi.

Praėjusią savaitę miškuose pasirodė ir pirmieji rinkėjai. Parduoti mėlynės renkamos maždaug vieną mėnesį, vėliau jų kokybė suprastėja, pernokusios uogos daugiau tinka savo paties stalui. Miškai dar neknibžda rinkėjų, bet jų jau yra, daugiausia - vietinių gyventojų ir iš kitur atvažiavusių jų giminaičių. Dauguma jų ne malonumų gaudyti į mišką eina, o užsidirbti.

Anot miškininko, pasitaiko mėlyniaujančių su vadinamosiomis šukomis. Jeigu uogų daug, per valandą rinkėjas gali „prišukuoti“ ir kibirą. Namie telieka uogas per vėją perleisti arba su siurbliu lapelius išpūsti. „Pas mus rinkti šukomis uogas draudžiama, bet ką tu jiems padarysi, aišku, renka paslapčia. Tų prietaisų parduoti atveža baltarusiai, nes pas juos nedraudžiama tokiu būdu uogauti“, - sakė miškininkas.

Mėlynės auga drėgnuose pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose lapuočių bei mišriuose miškuose, aukštapelkėse. Paplitusios visoje Lietuvoje, jos sudaro apie 80 tūkst. hektarų plotą. Didžiausi mėlynių plotai yra Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje. Derlingais metais galima surinkti iki 15 tūkst. tonų uogų.

Uogų ir grybų oaze Pietų Lietuvoje laikomas Varėnos rajonas. Miškas yra pagrindinis daugumos varėniškių, ypač tų, kurie gyvena kaime, maitintojas.

Pakelių prekiautojus suvijo į turgelius

„Mūsų rajone daug kas neturi darbo, todėl vasaros laukia kaip išganymo. Daugumoje šeimų uogauja ir grybauja visi. Vaikai ir tėvai. Kiek užsidirba, tiek ir turi. Per vasarą dauguma užsidirba pragyvenimui visiems metams“, - sakė Varėnos seniūnas Juozas Balevičius.

Pasak Senosios Varėnos seniūnaičio Gintauto Miškinio, kas antras jų miestelio gyventojas vasarą išeina gaudyti naudos į miškus. Iš 1000 seniūnaitijos gyventojų uogautojų yra apie 500.

Surinktas uogas jie neša į supirkimo punktus, pardavinėti turgeliuose dažniausiai neturi laiko. Varėnos r. savivaldybė ties Naujaisiais Valkininkais (buvusi Valkininkų geležinkelio stotis) paskyrė vietą miško gėrybių turgeliui. Visi, kam tenka važiuoti keliu iš Druskininkų ar Alytaus per Valkininkus, žino šią vietą.

Anksčiau uogų ir grybų rinkėjai pirkėjų lūkuriuodavo sutūpę pakelėse. Vienas kitas, rizikuodamas būti nubaustas, ir šiemet dar su pintine pakelėse lūkuriuoja. Anot G.Miškinio, pakelių prekyba uždrausta ne todėl, kad būtų pakenkta uogautojams, o todėl, kad kelia pavojų eismo saugumui, blaškomas vairuotojų dėmesys. Yra net eismo įvykių buvę.

Dar vienas miško gėrybių turgelis įrengtas už Merkinės.

Jei ne grybai ir ne uogos...

Vieni uogauja, kiti ir uogauja, ir superka uogas. Varėnos seniūnija šį pavasarį išdavė leidimus ant savivaldybės žemės įsirengti uogų supirkimo vietas 4 uogų ir grybų perdirbimo įmonių atstovams. Prekybos vieta per mėnesį jiems kainuoja 80 litų. Kai kurie supirkimo punktus yra įsirengę savo namuose.

Kaip sakė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Mokestinių prievolių skyriaus vedėja, atliekanti viršininko funkcijas, Zita Jarmalienė, gyventojai, norintys legaliai verstis individualia miško gėrybių supirkimo veikla, turi registruotis mokesčių inspekcijoje ir išsiimti pažymą. Alytaus AVMI jau užregistravo 35 asmenis, ketinančius užsiimti savarankiška miško gėrybių supirkimo veikla, kiti dar tik domisi, konsultuojasi. Superkant grybus ir uogas lauko sąlygomis, kasos aparatų naudoti nereikia.

„Gyventojai, kurie renka ir parduoda pačių surinktas gėrybes, gali būti ramūs, tikrintojai jų netrukdys, pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu gyventojo pajamos per metus už paties surinktus grybus, uogas, riešutus ir vaistažoles viršija 10 tūkst. litų, tai 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinama bus tik nurodytąją sumą viršijanti dalis“, - nuramino Alytaus AVMI atstovė.

Užsidirbti uogaujant ir grybaujant 10 tūkst. litų vienam uogautojui vargu ar įmanoma. Uogų supirkėjai už 1 kilogramą mėlynių šiemet moka 5 litus. Pernai, kai mėlynių buvo mažai, mokėdavo 9-10 litų. Mėlynės tik prasideda, todėl jų kaina supirkimo punktuose gali dar nukristi. Vežti toliau į miestus ir parduoti brangiau ne kiekvienas turi laiko ir su kuo važiuoti. Varėnos miško gėrybių turgelyje šią savaitę 1 litras mėlynių kainavo 6 litus, Kaune - 9-10 litų, sostinėje - 12 litų.

Turguose dažniausiai prekiauja ne patys uogautojai, o iš jų perpus pigiau uogų nusipirkę tarpininkai. Dzūkijos kaime nesunku susirasti uogautoją, kuris uogų kilogramą parduos ir už 4 litus.

Lietuviškos uogos keliauja į Vakarus

Pasak Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidento Virginijaus Varanavičiaus, uogų ir grybų supirkimas dar tik prasidėjo, bet jau dabar aišku, kad derlius bus geresnis nei pernai ar užpernai.

„Lietuvoje yra 3-4 stambesnės įmonės, kurios perdirba lietuvišką produkciją, tik labai nedidelė dalis surinktų miško gėrybių lieka Lietuvoje. Grybų niekam nereikia, nėra jų valgymo tradicijų. Ir miško uogų lieka nedaug. Likę keletas fabrikėlių sunaudoja labai nedidelę jų dalį. Didžioji dalis lietuviškos produkcijos išvežama į Europą. Lietuva per maža valstybė, kad su savo įmonėmis būtume įdomūs pasaulio rinkoms. Dalis grybų atsivežama iš Rusijos, Baltarusijos. Atskirti, kiek jų surenkama Lietuvoje, būtų sunku. Manau, kad Lietuvoje surenkama apie 1000 tonų miško grybų ir tiek pat uogų“, - sakė asociacijos vadovas.

Anot V.Varanavičiaus, visų Lietuvos miškuose užaugusių gėrybių niekas ir niekada nesurenka. Ekonominio pakilimo metu, kai dauguma turėjo darbus, renkančių uogas ir grybus buvo labai sumažėję. Dabar jų daugiau. Uogas daugiausiai renka mokinukai ir pensininkai. „Miško gėrybės atgaivina Varėną. Varėna priima labai daug sezoninių darbuotojų. 4-5 mėnesiams žmonės turi darbo“, - sakė V.Varanavičius.

Mėlynės


Vaistams vartojamos prinokusios uogos ir lapai.

Lapai vartojami nuo cukrinio diabeto, skrandžio spazmų su pykinimu, vandenės.

Šviežios ir džiovintos uogos liaudies medicinoje vartojamos nuo skrandžio ir žarnyno kataro, nuo viduriavimo (negalima vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimui), mažakraujystės, akmenligės, podagros, reumato, anginos ir pablogėjus regėjimui. Šviežių mėlynių uogų tyrele gydoma egzema, spuogai, nudegimai.

Šaltinis: „Vaistiniai augalai“, 1973 m.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder