Draustis nuo kritinių ligų Lietuvoje nepopuliaru

Kol jaunas ir sveikas, atrodo, taip bus visada. Vis dėlto dalis žmonių susimąsto, ką darys, iš ko gyvens, ar pakaks pinigų, jeigu staiga sunkiai susirgtų.

Klaipėdietė Marija, su draudiku sudarydama gyvybės draudimo sutartį, papildomai pasirinko ir vadinamąjį kritinių ligų draudimą. Šių sąrašą sudaro 10 ar daugiau susirgimų. Tarp jų – vėžys, insultas, infarktas, įvairūs nudegimai, regos, klausos, kalbos netekimas, Alzheimerio, Parkinsono ligos. Moteris sako tikinti, kad draudimas, prireikus, leis apsisaugoti nuo finansinės įtampos, skolų.

„Padėtų paprasčiausiai ir vaistams, ir prideramam ligos gydymui, jeigu tapčiau nedarbinga. Taip pat tai padėtų, kad nebūčiau našta savo artimiesiems“, – tvirtina klaipėdietė Marija Moskvičiova.

Vis dėlto kol kas kritinių ligų draudimas nėra labai populiarus, nors rinkoje siūlomas daugiau nei dešimtmetį. Per metus kritinių ligų draudimo sutarčių sudaroma tiek, kiek gyvybės draudimo per gerą mėnesį – tai yra apie 6 tūkst. To priežastys, anot draudikų, tebesantis tikėjimas, kad viskuo pasirūpins valstybė, taip pat sumažėjusios žmonių pajamos.

„Nėra didelio žmonių dėmesio šiam draudimui, tam įtaką daro turbūt dar ir finansiniai sunkumai, vis dėl tas draudimas kainuoja. Visi laukia, kad apsidraustų kažkada vėliau. Tačiau iš tikrųjų yra pigiau draustis jaunam ir sveikam“, – teigia Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

„Jeigu klientas yra 25 metų, tai jam per metus šitas draudimas kainuoja apie 20 litų. Jeigu yra vyresnis, 35 m., draudimo suma yra apie 30 litų, o nuo 40–45 suma svyruoja apie 85 litus per metus“, – sako „Compensa Life“ pardavimų rėmimo vadovė Ramunė Gaulienė.

Vidutinis apsidraudusiojo kritinių ligų draudimu amžius – 36-eri metai, vidutinė tam numatoma suma –beveik 25 tūkst. litų. Sudaryti tokią sutartį daugelyje bendrovių galima iki 55-erių metų, o galioja ji kelerius metus po 60-ies. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, susirgęs 67-erių, nors pusę gyvenimo mokėjai draudikui, pinigų jau negausi.

Rinkos prižiūrėtojas masiškų skundų dėl kritinių ligų draudimo negauna, pasitaiko vos keli per metus.

„Nusiskundimai tokie, sakyčiau, kasdieniai. Dažnai draudimo klientai ir draudimo įmonė tiesiog ginčijasi dėl draudžiamojo įvykio fakto, draudžiamo įvykio buvimo, taip pat galbūt dėl to, kad sutartis buvo sudaryta jau žinant, kad kritinė liga yra nustatyta draudėjui. Tokiu atveju draudimo įmonė, žinoma, atsisako išmokėt draudimo išmoką“, – pasakoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Mindaugas Šalčius.

Vidutinė užpernykštė išmoka dėl kritinių ligų – beveik 2 milijonai litų, pernykštė – beveik 3 mln.