Draudimo įmokos šiurpina ir taksistus

Neapsikęsdama sunkiai suvokiamais dydžiais augančių kainų Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" analizuoja galimybę steigti savo draudimo bendrovę. O taksistai teigia, kad smarkiai brangstant draudimui jiems tampa sunku išgyventi.

Kenčia ir taksi

Šių metų pavasarį spaudoje plačiai nuskambėjo vežėjų nepasitenkinimas dėl išaugusių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Vilkikų vairuotojai dėl to protestavo, reikalavo galimybės draustis užsienyje, grasino steigti savo draudimo bendrovę. "Linavos" duomenimis, kai kuriems vežėjams draudimas brango kartais.

"Kaimyninėse šalyse vežėjai gauna gerokai palankesnes kainas, nors jų vežėjų pervežimų geografija ir rizikos faktoriai analogiški Lietuvos vežėjams. Praėjusiais metais draudimo kaina vežėjams vidutiniškai didėjo apie 30 procentų. Šiemet pirmą ketvirtį fiksuotas dar didesnis augimas. Šiuo metu ieškoma optimalaus būdo padidinti konkurenciją draudimo rinkoje. Kongresas įpareigojo "Linavos" prezidiumą priimti visus su draudimo kompanijos steigimu susijusius sprendimus. Galutinio sprendimo steigti draudimo bendrovę prezidiumas dar nepriėmė, nes yra analizuojamos įvairios galimybės. Šiuo metu yra kuriamas verslo modelis ir jo veikimo planas, kuris duotų daugiausiai naudos vežėjams", - informavo "Linavos" atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas.

Situacija ne ką linksmesnė ir taksi vairuotojams.

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi taksi automobilio vairuotojas Alfonsas Vainutis, kuriam per metus laiko privalomas civilinės atsakomybės draudimas kompanijoje BTA išaugo beveik trigubai - nuo 109 iki 384 eurų per metus.

69-erių klaipėdietis turi 50 metų vairavimo patirtį ir per visą tą laiką nėra sukėlęs jokių autoįvykių. Per pastaruosius metus nesikeitė ir jo vairuojamas automobilis - A. Vainutis dirba su 2006 m. "Citroen C5", kurio variklio darbinis tūris 1,56 l, o galia - 80 kW.

"Važinėju nedaug, po kartą per dieną. Per metus uždirbu tik apie 1 000 eurų. Vis šis tas prie pensijos. Tačiau taip pabrangus draudimui svarstau, kad net neverta dirbti. O kai pasakiau draudimo bendrovei, kad sudarytą sutartį noriu nutraukti, paskaičiavo, kad teks sumokėti kone 30 procentų administracinių išlaidų. Argi tai ne lupikavimas? Ir niekas nieko neaiškina, kodėl taip pabrango", - pyko vyras.

Taksi - didesnė rizika

Draudikai vienbalsiai aiškino, jog taksi automobilio draudimas yra brangesnis todėl, kad tai - intensyviai eksploatuojama transporto priemonė, priskiriama didesnės rizikos kategorijai.

"BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Raimonda Mailaitė, paprašyta pakomentuoti A. Vainučio atvejį, atsakė formaliai ir konkrečių draudimo kainos sudėtinių dalių nepaaiškino.

"Draudimo kainai įtakos turi keliasdešimt elementų, priklausančių ne tik nuo konkretaus kliento drausmingumo istorijos, bet ir nuo rinkos ir atskirų jos segmentų situacijos, todėl tai galėjo nulemti padidėjusią kainą. Draudimo įmoka taksi automobiliams yra didesnė, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais (priskiriami didesnės rizikos kategorijai) ir yra ženkliai didesnis šio segmento avaringumas", - teigė kompanijos atstovė.

Anot jos, skirtingos draudimo bendrovės vertina skirtingus draudimo įmokos dydį veikiančius faktorius. BTA filialas Lietuvoje draudimo įmokų dydžius nustato vadovaudamasis direktoriaus patvirtintais draudimo įmokų tarifais. Apskaičiuodamas draudimo įmokas ir išmokas draudikas neturi teisės atsižvelgti į draudėjo lytį, taip pat nėštumą ir motinystę, kaip į veiksnius, turinčius reikšmės draudimo rizikai ir atitinkamai draudimo įmokos dydžiui.

"Tai yra baigtinis sąrašas, kas reiškia, jog, vertindamas riziką, draudikas turi teisę atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie, jo manymu, gali turėti įtakos draudimo rizikai", - teigė R. Mailaitė, taip ir nekonkretizavusi, kodėl klaipėdiečio taksisto automobilio draudimo kaina padidėjo daugiau nei tris kartus.

Klausimą, kiek procentų nuo draudimo sumos bendrovė atskaito sutarties nutraukimo atveju, ji atrėmė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo punktų citata: "Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas."

Įmokos - individualios

Draudimo bendrovės "Gjensidige" komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė aiškino, jog draudimo įmokos vairuotojams yra vis labiau individualizuotos ir rinkoje nebelieka vienodų įmokų.

"Vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems jis gali ir ūgtelėti. Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką. Tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau", - teigė J. Aukštuolytė-Minderienė.

"Gjensidige" atstovė taip pat akcentavo išaugusį avarijų skaičių bei išaugusį draudikų išmokų mastą. Ji pridūrė, jog brangesni automobiliai ir jų remontas taip pat atsiliepė išmokų dydžiui - esą už eismo įvykius ir automobilių remontą Lietuvos draudimo bendrovės šiemet sumokėjo daugiau.

"Žmonės nuvažiuoja daugiau kilometrų, keliauja dažniau, tad ir rizika patekti į avarijas yra didesnė. Siekiame, kad draudimo kaina atitiktų ir atsakomybės, kurią draudikas prisiima, mastą, o kiekvienas į nelaimę patekęs vairuotojas sulauktų ir teisingos draudimo išmokos", - sakė pašnekovė.

Didėja nuostoliai

Draudimo bendrovės "Seesam Insurance" Lietuvos filialo rinkodaros ir komunikacijos vadovas Eugenijus Mažiulis teigia, kad transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) kainos visiems klientams šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su praeitų metų pirmuoju ketvirčiu, augo apie 17 proc.

"Tai susiję su tuo, kad draudimo bendrovės mato padidėjusį avaringumą dėl intensyvesnio eismo ir didėjančio automobilių keliuose skaičiaus bei augančią patiriamą vidutinę žalą dėl didėjančių automobilių remonto, kitų žalų sureguliavimo kaštų. 2016-aisiais, palyginus su 2015 metais, TPVCAPD išmokų skaičius augo 14 procentų, o draudimo bendrovių išmokėta suma - nuo 88 iki beveik 100 milijonų eurų. Natūralu, kad augant žalų sureguliavimo išmokoms nebepakanka surenkamų įmokų padengti vairuotojų sukeliamiems nuostoliams - avarijų daugiau, jos brangesnės ir ši situacija reikalauja daugiau lėšų nukentėjusių asmenų nuostoliams padengti", - argumentavo E. Mažiulis.

NUOSTOLIAI. Draudikų veiklą kontroliuojantis Lietuvos bankas pažymi, kad nuo pat atsiradimo 2004-aisiais privalomojo transporto priemonių draudimas draudikams buvo nuostolingas, tačiau praėjusiais metais buvo pasiektas rekordinis nuostolis. Visos 7 Lietuvoje veiklą vykdančios draudimo įmonės iš šios veiklos pernai patyrė 19,4 mln. eurų nuostolio. Užpernai jis siekė 10 mln. Tokia situacija esą ir lemia kainų augimą. Eimanto Chachlovo nuotr.

Anot pašnekovo, draudimo įmokos už taksi paslaugas teikiančias transporto priemones didesnės buvo visada.

"Tam yra objektyvūs kriterijai - šios transporto priemonės intensyviau dalyvauja eisme, nuvažiuoja daugiau kilometrų, dirba ištisą parą, net ir nakties metu. Tai didina prisiimamą draudimo riziką net ir žinant, kad vairuotojas nėra turėjęs daug įvykių. Jis juk vis tiek naudojasi transporto priemone didesnės rizikos sąlygomis", - kalbėjo draudimo įmonės atstovas.

Avarijų daugėja

Statistika iš tiesų byloja vairuotojų nenaudai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai Lietuvoje įvyko 3 289 įskaitinės avarijos (kai sužeistas arba žuvo žmogus), 2015 m. jų buvo 3 033. Klaipėdos apskrityje 2016 m. įvyko 421 avarija, 2015 m. - 394.

Sužeistųjų taip pat daugėja - skaičius išaugo nuo 463 užpernai iki 522 pernai Klaipėdos apskrityje (6,8 proc.) ir nuo 3 594 užpernai iki 3 884 pernai (8,4 proc.) visoje šalyje.

Tiesa, žuvusiųjų keliuose sumažėjo. 2016 m. šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai - 53 mažiau nei 2015 m. Klaipėdos apskrities keliuose pernai buvo 13 žuvusiųjų - - devyniais mažiau nei 2015 m.

"Kainų augimas - logiškas"

Marius DUMBAUSKAS, Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas

Analizuodami duomenis, kuriuos Lietuvos bankui pateikia draudikai, matome, jog privalomojo draudimo kainos auga. Lyginant su praėjusiais metais, jos išaugo iki 20 procentų. Tiesa ir tai, kad didėja išmokų suma. 2015 metais draudikai nukentėjusiems eismo įvykiuose asmenims sumokėjo 87 tūkstančius eurų, 2016 metais - 99 tūkstančius. Suma išaugo, nes padaugėjo eismo įvykių. 2015 metais į eismo įvykį patekdavo 6,4 automobilio iš 100, o 2016-aisiais - jau 7 automobiliai iš 100. 

Reikia pažymėti, kad visada nuo 2004 metų privalomojo transporto priemonių draudimas draudikams buvo nuostolingas, tačiau praėjusiais metais buvo pasiektas rekordinis nuostolis. Visos 7 Lietuvoje veiklą vykdančios draudimo įmonės iš šios veiklos pernai patyrė 19,4 milijono eurų nuostolio. Užpernai jis siekė 10 milijonų. Tokia situacija lemia kainų augimą. Tačiau ar jos turi kilti tris kartus ar 20 procentų ir kodėl kyla, draudikai turėtų vartotojams suprantamai paaiškinti. 

Teoriškai mes galime numanyti, kad taksi vairuotojas gali dažniau pakliūti į eismo įvykį, tačiau draudikai turi konkrečią statistiką, kurią analizuoja rengdami savo kainodarą. 

Lietuvos draudimo rinkoje veikia 7 draudikai. Tad konkurencija yra pakankama, kad asmuo pasirinktų geriausią kainą siūlantį draudiką. Abejoju, ar minimu atveju taksi vairuotojas kreipėsi į visas bendroves.

"Uždirbame vis mažiau"

Michailas ZBARAZSKIS, Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos pirmininkas

Draudimas iš tiesų labai pabrango. Jis brangsta maždaug apie 8 procentus per mėnesį ir dar brangs. Jau dabar pasiekėme tokį lygį, kad draudimas kainuoja tiek pat, kaip Anglijoje. Draudimo įmokų augimas prasidėjo maždaug prieš trejus metus, tačiau ypač stipriai ši paslauga pabrango šiais metais. Taksi kompanijai vieno automobilio draudimas dabar kainuoja maždaug 510 eurų per metus, o litais gi kainuodavo apie 400 litų. O jeigu dar padarytas koks eismo įvykis, draudimo įmoka siekia beveik 1 000 eurų. Suprantame, kad viskas brangsta, tačiau taksi paslaugos kainų didinti negalime dėl itin didelės konkurencijos. Tad brangstant draudimui uždirbame vis mažiau, tampa sunku išgyventi.