Diskusijos dėl žemės pardavimo saugiklių: ar gindamiesi nuo Hanso nepakenksim Marytei?

Saugiklių, kurie turėtų užkirsti kelią spekuliacijai žeme, klausimas skinasi kelią Seime.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ketvirtadienį Seimui pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietos gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime.

"Žemės ūkio ministerija norintiesiems įsigyti žemės siūlo įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis. Fiziniams asmenims į šį laiką įskaičiuojamas ir mokymosi ar studijų laikas įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą", - pranešime spaudai cituojamas V. Jukna.

Įstatymo projektui po pateikimo pritarė 70 Seimo narių, prieš balsavo 3, o susilaikė 12 parlamentarų. Įstatymo projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka. Svarstymo Seime data numatyta balandžio 22 dieną.

Ministrui pristatant ir pateikiant įstatymo projektą dėl saugiklių, nuomonės išsiskyrė tarp opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad nors vienas įstatymo projektas dėl saugiklių jau yra pateiktas, nepakenks ir dar vienas.

"Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė vėluoja, jei projektai būtų pasirodę, kai prasidėjo parašų rinkimas, manau neturėtume problemos dėl referendumo ir visi daug ramiau lauktume gegužės pirmosios", - sakė J. Razma.

Tuo tarpu liberalas Eugenijus Gentvilas pasisako už tai, kad saugiklių būtų mažiau ir būtų atvertas laisvas kapitalo judėjimas. Jo nuomone, jei pereinamojo laikotarpio dėl žemės pardavimo užsieniečiams nebūtų buvę, šiuo metu Lietuvoje turėtume iki 5 proc. žemės savininkų užsieniečių, "kurie būtų išmokę lietuvių kalbą".

Liberalo vertinimu, papildomi ribojimai kliudys patiems lietuviams įsigyti žemę, be to, dėl ribojimų kris žemės kaina.

"Kovodami su Džonais ar Hansais pradedame savo Jonui ar Marytei kenkti", - kalbėjo E. Gentvilas.

Žemės ūkio ministro pateiktuose saugikliuose taip pat numatomas įpareigojimas, kad fizinis asmuo turi tvarkyti buhalterinę apskaitą ir būti įregistravęs ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Bendrovių ar kitų žemės ūkio įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų pajamų, be to, jos turi įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Ministras pažymi, kad žemės perleidimo procese siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą. Savivaldybės pagal žemės buvimo vietą taryba sudarytų komisiją, kuri savivaldybės administracijos direktoriui teiktų siūlymą išduoti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, o savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, išduotų leidimą arba pateiktų motyvuotą atsisakymą tokį leidimą išduoti.

Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir žemės savininkus ir žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.

Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti.

"Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turės įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija", - teigia ministras.

Baudos už tai, kad nuosavybės teise įsigytame žemės ūkio paskirties sklype nevykdoma žemės ūkio veikla, fiziniams asmenims sieks nuo 2,5 iki 5 tūkst. litų, juridiniams - nuo 5 iki 10 tūkst. litų.

Pasak ministro, siekiama sugriežtinti susijusių asmenų apibrėžimą.

Bendrovė arba asmuo būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jei jis tiesiogiai ar per kitus asmenis valdo daugiau kaip 25 proc. balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Taip pat siūloma valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą skaičiuoti proporcingai valdomų akcijų arba dalių, pajų kiekiui. Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo turi 26 proc. akcijų įmonėje, valdančioje 500 hektarų, siūlytina laikyti, kad jis bendrai su susijusia įmone valdo 130 hektarų, o ne 500, atitinkamai paliekant galimybę jam įsigyti dar iki 370 hektarų žemės.

Siūlomi nustatyti reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui taip pat būtų taikomi, kai sudaromas juridinio asmens perleidimo sandoris arba perleidžiamos juridinio asmens akcijos, jeigu po tokio perleidimo sandorio įgijėjas taptų daugiau nei 25 procentų minėtojo juridinio asmens akcijų valdytoju.

Šios nuostatos taikomos tokiu atveju, jei šis juridinis asmuo valdo daugiau kaip 5 hektarus žemės ūkio paskirties žemės.

Pasak ministro, tuo atveju, jei asmenys žemės ūkio paskirties žemėje vykdo kitą, ne žemės ūkio veiklą, jiems yra sudaromos galimybės tęsti savo veiklą. Įstatymo projekto nuostatomis siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant iki 5 hektarų žemės ūkio paskirties žemės numatyti papildomi saugikliai netaikomi. Be to, yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį.

"Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų projektais siūloma nustatyti, jog likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Lietuvos valdžios institucijos pagal Europos Komisijos notifikuotą pagalbos schemą valstybės pagalbą įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galėjo taikyti tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad Lietuvoje laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likę apie 87 tūkst. hektarų. Ją planuojama nuomoti", - apibendrino V. Jukna.

Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.

Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.

Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną. Referendumo datos klausimas irgi turėtų būti svarstomas Seime ketvirtadienį.