Dioksinai: Lietuvoje situacijos netiria niekas

Vienas iš argumentų, kuriais vadovaujasi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje numatomos statyti atliekas deginsiančios kogeneracinės jėgainės priešininkai - galimas aplinkos teršimas sveikatai pavojingais teršalais dioksinais. "Vakarų ekspresas" gavo Švedijoje atliktą studiją, kurioje tvirtinama šioje šalyje atliekų deginimo jėgainių į atmosferą išmetami dioksinai sudaro tik 5-6 proc. visų šių teršalų. Teigiama, kad didžiausias dioksinų šaltinis yra pramonė, nedaug nuo jos atsilieka įprastinės katilinės ir individualūs namų ūkiai, besišildantys kietuoju kuru.

Kokia situacija dioksinų atžvilgiu yra Lietuvoje - žinoma tik teoriškai, nes mūsų šalyje nėra laboratorijos, galinčios paimti reikiamus mėginius ir atlikti jų analizes. Aplinkosaugininkai tikina, kad šalia uostamiesčio iškilus minėtajai jėgainei valstybinė dioksinų išmetimo kontrolė bus užtikrinta - arba bus perkamos paslaugos, arba kuri nors šalies laboratorija akredituosis ir galės atlikti tokius tyrimus.

Situacija Švedijoje

Dioksinai - tai grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu. Tai - labiausiai toksiškos iš žmonijai žinomų medžiagų. Jų niekas negamina, bet jos paprastai susidaro kaip šalutiniai degimo ir cheminių reakcijų procesai.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, gauti 1-4 pikogramus dioksinų vienam žmogaus kūno masės kilogramui per parą yra nekenksminga. Švedijos nacionalinės maisto tarnybos nustatytas leistinas per parą gaunamų dioksinų kiekis - 5 pikogramai vienam kūno masės kilogramui. Mirtina dozė žmonėms yra 70 mg/kg kūno masės. Apie 90 proc. dioksinų į žmogaus organizmą patenka valgant, ypač mėsą, žuvį, pieno produktus.

Švedijos atliekų tvarkymo asociacijos iniciatyva buvo parengta studija apie dioksinus ir atliekų deginimą šioje šalyje. Studiją parengė nepriklausomas energetikos ir aplinkosaugos konsultantas inžinierius Nilsas Ahlgrenas ir Umea universiteto profesorius Stellanas Marklundas.

Anot studijos autorių, šiuolaikinėje pramoninėje visuomenėje yra pakankamai daug dioksinų šaltinių, ir jų skaičius nuolat didėja. 1993 m. Švedijoje didžiausias dioksinų šaltinis buvo pramonė (miško, geležies ir plieno dirbinių, aliuminio ir vario dirbinių, cemento, liejyklos ir kalkių gamyba). Jos išmetamų dioksinų kiekiai tada siekė nuo 10 iki 31 g.

Kitas didelis dioksinų šaltinis Švedijoje yra įprastinės energijos gamybos įmonės, 1993 m. išmetusios 4-23 g dioksinų. Biokuro katilinės ir namai su kietojo kuro katilais į atmosferą išmetė nuo 1,5 iki 8 g.

Transporto išmetamų dioksinių kiekis Švedijoje yra laikomas sąlyginai žemu (1-3 g), nes ten plačiai naudojamas modernus išmetamųjų dujų valymas ir bešvinis benzinas. Skaičiuojama, kad įvairaus pobūdžio gaisrai per metus į atmosferą šioje Skandinavijos šalyje išleidžia tarp 3 ir 30 g dioksinų.

Studijoje tvirtinama, kad bendras dioksinų išmetimas į orą iš atliekų deginimo gamyklų Švedijoje siekia mažiau negu 3 g (5-6 proc.).

Dioksinai ir atliekų deginimas

Anot minėtos studijos autorių, 1999 m. tuo metu Švedijoje veikusiose 22 atliekų deginimo gamyklose iš viso buvo sudeginta 1,9 mln. tonų atliekų (1,3 mln. tonų buvo buitinės atliekos, 0,5 mln. tonų - pramoninės atliekos ir 0,1 mln. tonų - medienos ir kitos atliekos). 16 įmonių yra įdiegta judančio ardyno (grotelių) technologija, šešiose jėgainėse - katilai su verdančio sluoksnio technologija.

Aiškinama, kad deginant atliekas aukštesnėje negu 850 laipsnių Celsijaus temperatūroje, didžioji dioksinų dalis skyla į anglies dioksidą, vandenį ir vandenilio chloridą. Teigiama, kad dioksinai gali formuotis, jeigu bus įgyvendintos trys sąlygos: išmetamosiose dujose turi būti pakankamai chloro, kad anglies atomai, sudarantys organinės molekulės struktūros pagrindą, jungtųsi su chloru; išmetamosiose dujose turi būti katalizatorius, pavyzdžiui, varis; dujų temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 200 laipsnių Celsijaus ir ne aukštesnė kaip 600.

Jei šių sąlygų nėra, anot studijos autorių, nedideli likusių neišskaidytų dioksinų kiekiai su kietosiomis dalelėmis yra pernešami į nuodegas ir pakuros pelenus.

"Dioksinai šiose po valymo liekančiose medžiagose bei nuodegose ar pakuros pelenuose yra stipriai prisitvirtinę prie kietųjų dalelių. Daugelis tyrimų parodė, kad išgabenus juos į tinkamai suprojektuotas ir reikiamų matmenų ilgalaikio kenksmingų atliekų laidojimo vietas, jie neišplaunami", - rašoma studijoje.

Apytikriais vertinimais, 1999 m. atliekų deginimo gamyklose surinktose 370 000 tonų nuodegų ir pakuros pelenų buvo apie 5-10 g dioksinų.

Tvirtinama, kad išmetamųjų dujų valymo sistemos, kurios šiuo metu yra įdiegtos Švedijos gamyklose, yra sumažinusios dioksinų kiekį išsiskiriančiose dujose daug žemiau Europos Sąjungoje leidžiamos ribinės 0,1 ng/kub. m vertės. Esą daugelyje atliekas deginančių gamyklų surenkama daugiau negu 99 proc. susidariusių ir su išmetamosiomis dujomis pernešamų dioksinų.

Kaip būtų Klaipėdoje?

Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, leistina dioksinų išmetimo metinė norma yra 0,0000001 mg/kub. m dūmų (0,1 ng). Atliekas deginsiančią kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje numatančios bendrovės "Fortum Klaipėda" vadovas Juozas Doniela teigia, kad pagal šią normą jėgainė, kurioje bus naudojama populiariausia Švedijoje judančio ardyno (grotelių) technologija, išmestų iki 0,081 g dioksinų per metus.

"Praktika rodo, kad faktiški kiekiai yra kelis kartus mažesni", - tikina J. Doniela.

Anot jo, pelenai su dioksinais bus surenkami ir išvežami iš Lietuvos. Šiuo metu baigiamos derybos ir rengiamasi pasirašyti ketinimų protokolą su norvegų kompanija, kuri priims laidoti šiuos pelenus pati juos transportuodama nuo elektrinės iki laidojimo vietos Norvegijoje.

J. Doniela taip pat tikina, kad dirbant normaliu režimu - ne paleidimo ar stabdymo metu - temperatūra jėgainės atliekų degimo zonoje bus 1 000 laispnių Celsijaus ir aukštesnė. Paleidimo ir stabdymo metu temperatūra niekada nebus žemesnė už 850 laipsnių Celsijaus.

Pokalbininkas taip pat tvirtino, kad išmetamų dūmų temperatūra sieks 160 laipsnių Celsijaus, o katalizatorių (vario) dūmų trakte nebus, tad nesusidarys sąlygos papildomai formuotis dioksinams.

Kas kontroliuos?

Lietuvos aplinkos ministerijos skelbiamoje 2005 m. parengtoje ataskaitoje "Polichlorintų bifenilų nustatymas ir tvarkymas bei dioksinų/furanų išmetimo į aplinką kontrolė" teigiama, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, galinčios paimti reikiamus mėginius dėl dioksinų išmetimų ir atlikti jų analizes. Visame pasaulyje yra tik apie šimtą laboratorijų, kurios gali atlikti visą tokią analizę.

Dioksinų kontrolės funkcija yra pavesta Aplinkos apsaugos agentūrai. Jos Aplinkos tyrimų departamento direktorius Bronislavas Giedraitis patvirtino, kad situacija iki šiol yra nepasikeitusi - tokie tyrimai atliekami tik užsienyje.

Anot Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Elenos Auglienės, Lietuva kiekvienais metais vykdo visoje šalies teritorijoje į atmosferą išmesto teršalų kiekio apskaitą ir teikia ataskaitas Europos Komisijai ir Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriatui. Teigiama, kad 2007 m. į aplinką išmesta 10,9 g, o 2008 m. - 11,1 g dioksinų. 90 proc. šių teršalų sukuria šilumos ir energijos gamybos sektorius. Visgi pripažįstama, kad šie skaičiai - tik teoriniai, gauti atliekant skaičiavimus pagal parengtas metodikas.

2002 m. Lietuvoje atliktos dioksinų išmetimo į aplinką inventorizacijos metu nustatyta, kad labiausiai tikėtinos kaip pagrindinės taršos dioksidais šaltinių kategorijos yra energijos gamyba ir šildymas bei kuro ir atliekų deginimas privačiuose namų ūkiuose.

Pasak E. Auglienės, Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose yra numatyta, kad dioksinų ir furanų normos laikymąsis turi būti kontroliuojamas ne mažiau kaip 2 kartus per metus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio teigimu, jei šalia uostamiesčio bus pastatyta atliekas deginsianti jėgainė, tada bus sprendžiama, ar tokias kontrolės paslaugas pirkti, ar investuoti į tai, kad šie tyrimai būtų atliekami ir Lietuvoje.

"Pati įmonė taip pat privalės atlikti tokią kontrolę - pirkti paslaugas iš sertifikuotos laboratorijos. Bet bus atliekama ir valstybinė kontrolė", - aiškino A. Kairys.

UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta gruodį vykusiame susitikime su klaipėdiečiais pažadėjo, kad dar iki gamyklos pastatymo bendrovė užsakys paslaugas iš nepriklausomos, visuomeninėms organizacijoms tinkamos laboratorijos. Ji turės atlikti brangius dioksinų tyrimus Klaipėdoje.

Taip pat bendrovės vadovas žadėjo, kad su visuomenininkais ir žaliųjų atstovais bus tariamasi, kokiu dažnumu ir kaip reikės atlikti papildomus dioksinų tyrimus, kai atliekų deginimo gamykla bus pastatyta. To prašė Klaipėdos miesto ir rajono žmonės, norintys patikimų garantijų, kad nebūtų teršiama jų aplinka.