Dėl komisijos veiklos gali brangti SGD statybos?

„Iki šios dienos ir kol komisija dirbo, mes pakankami sukandę dantis tylėjome. Tikėjomės, kad tyrimas bus objektyvus, teikėme daug informacijos. Manėme, kad čia yra kažkoks noras politikuoti, bet kaip projekto vystytojai matome, kad šis dalykas pradėjo kenkti projektui. Einant toliau, jis projektą gali arba pavėlinti, pabranginti, arba kitu būdu pakenkti. Neatsakingas politikavimas mums jau pradeda realiai kenkti. Reikia žymiai atsakingiau vertinti viešus pasisakymus“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.

„Dabar keliamos abejonės turi tam tikras neigiamas pasekmes, nes mums kiekvieną dieną tenka bendrauti su finansų institucijomis, derėtis dėl sąlygų. Esant tokiai situacijai, derėtis dėl sąlygų tampa sudėtingiau“, - sakė finansų direktorius Mantas Bartuška.

R.Masiulis sakė, jog komisijos skleidžiama informacija kelią įtampą tarptautinėje erdvėje, taip pat įmonės viduje. Jis atskleidė, jog kai kurie bendrovės darbuotojai nuvykę į komisijos posėdį, patirdavo A.Skardžiaus psichologinį spaudimą. R.Masiulis sakė, jog ketinama prašyti komisijos posėdžius rengti viešai.

Jo teigimu, preliminarios paviešintos komisijos išvados yra paremtos neteisinga informacija. Pavyzdžiui, teigiama, jog „Klaipėdos nafta“ kaip privatus juridinis asmuo savo iniciatyva pradėjo SGD terminalo projektą.

„Tai yra netiesa - komisija neįvertino to fakto, kad 2010 metais liepos 21 dienos Vyriausybės nutarimu „Klaipėdos nafta“ buvo įpareigota vykdyti šį projektą. (...) Mūsų baimė yra, kad jeigu jau daroma tokia didelė klaida šioje išvadoje, tai kas bus su kitomis išvadomis?“, - kalbėjo R.Masiulis.

Be to, 2013 metų spalio 31 dienos A.Skardžiaus pareiškimas, neva SGD terminalui skirtas laivas sukels nepatogumų, įplaukdamas į Klaipėdos uostą, gali atsiliepti dujų pirkimo kainoms.

„Laivyboje, ypač SGD rinkoje, yra labai jautri informacija, kokia yra galimybė laivui įplaukti į uostą. Nuo to priklauso dujų tiekimas - kiekvienas dujų tiekėjas vertina, ar laivas gali įplaukti į uostą techniškai. Viešo asmens pareikšta abejonė, kad gali būti sudėtingumų, gali užkirsti kelią daugeliui tiekėjui arba padidinti riziką, ir, tikėtina, padidinti tiekimo kainą. Komisijai buvo pateikta informacija apie Klaipėdos universiteto mokslininkų navigacinę studiją, kur aiškiai nurodė, kad jokių įplaukimo problemų nėra“, - kalbėjo R.Masiulis.

Be to, jo teigimu, neteisingas yra komisijos teiginys, kad „Klaipėdos nafta“ yra privatus asmuo - valstybė valdo 72,32 proc. įmonės akcijų paketą.

Anot R.Masiulio, bendrovė dėl SGD terminalo projekto buvo tikrinama dvejus metus - 12 patikrinimų atliko Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Europos Komisija, nepriklausomi auditoriai, Europos investicijų bankas (EIB).

Pretenzijų įmonei turėjo tik VPT - ji prieš metus įpareigojo "Klaipėdos naftą" iš naujo nagrinėti bendrovių „Kauno dujotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ konsorciumo bei Vokietijos bendrovės "PPS Pipeline Systems" pasiūlymus dujotiekių statybos rangovo konkursui.

Pasak R.Masiulio, bendrovė A.Skardžiaus komisijai pateikė daugiau kaip 4 tūkst. lapų medžiagos, atsakant į komisijos klausimus, buvo įtrauktas 21 bendrovės darbuotojas.

„Šis komisijos darbas suvalgė visus laiko rezervus, kokius mes turėjome šiame projekte, o dabar mes girdime, kad yra noras toliau tęsti tą tyrimą. (...) Nėra Lietuvoje tokio projekto ir nebuvo anksčiau, kuris statybos metu būtų tikrinamas tiek daug kartų. Čia galima paralelę su sportininkais išvesti: įsivaizduokime, jeigu bėgiką bėgimo metu imtų tikrinti dopingo kontrolė. Kur jis nubėgtų?“, - kalbėjo R.Masiulis.

Vis dėlto R.Masiulis sakė, jog SGD terminalo projektą labai remia aukščiausi šalies vadovai - prezidentė, premjeras, energetikos ministras.

BNS turimose preliminariose komisijos išvadose, be kita ko, teigiama, esą „Klaipėdos nafta“, neturėdama Vyriausybės įgaliojimų nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. Be to, teigiama, jog SGD terminalo projekto konsultantams bendrovė 2011-2012 metais sumokėjo daugiau nei 52 mln. litų, o laivo-saugyklą išsinuomojo iš Bermuduose registruotos bendrovės „Hoegh LNG“.

Be to, A.Skardžiaus komisija daro išvadą, jog dėl dujotiekio projektavimo ir statybos darbų pirkimo „Klaipėdos nafta“ esą galėjo patirti mažiausiai 52 mln. litų nuostolį.

Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti šių metų gruodį ir sukurs sąlygas gamtinių dujų rinkai Lietuvoje. Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kubų dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kubų. per metus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.