Dėl antrinių žaliavų trūksta tvarkos

Lietuvoje įteisinta tvarka, kad antrinių žaliavų surinkimą ir sutvarkymą turi apmokėti verslininkai. Gyventojai mokėdami už atliekas sumoka tik už tas atliekas, kurios išmetamos į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Esą sumanymo esmė tokia: jei verslininkas pagamino ar įvežė prekę, jis kartu pagamino ar įvežė ir pakuotę. Todėl tą pakuotę jis turi sutvarkyti už savo lėšas.

Paini sistema

Pagal šią sistemą už plastiko, popieriaus, stiklo konteinerius, jų ištuštinimą, išvežimą, atliekų sutvarkymą turi mokėti verslininkų organizacijos, kurių Lietuvoje yra net trys - VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO), VšĮ "Žaliasis taškas" ir VšĮ "Gamtos ateitis".

Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Lauros Zukės, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas yra savivaldybių rūpestis. Tai nurodo vietos savivaldos įstatymai.

Nors paprastai antrinių žaliavų tvarkymo organizacijos turėtų būti sudariusios trišales sutartis su savivaldybėmis ir jų parinktais atliekų vežėjais, tikrovė kiek kitokia. Atėjus laikui atliekas sutvarkyti, už viską atsakingi lieka regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir pačios savivaldybės. Tik už kieno pinigus? Ar nėra taip, kad dviguba našta krenta ant gyventojų pečių - kitaip tariant, už išrūšiuotų atliekų tvarkymą jie sumoka dukart.

Našta savivaldybėms

L. Zukės teigimu, savivaldybės turi pačios rodyti iniciatyvą, skelbti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti ir su organizacijomis sudaryti bendradarbiavimo sutartis.

"Savivaldybės arba jų pavesti administratoriai sudaro su minėtomis organizacijomis bendradarbiavimo sutartis, kuriose sulygstama dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir tolesnį surinktų pakuočių atliekų tvarkymą sąlygų", - sakė ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pripažino, kad esama situacija užkrauna miestui papildomą naštą ant pečių. KRATC kaip sistemos administratorius yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su organizacijomis dėl pakuočių tvarkymo, t.y. su viešosiomis įstaigomis "Žaliasis taškas", PTO ir "Gamtos ateitis".

"Rūšiuoti skirtus "varpelius" aptarnauja verslininkų organizacijos, o rūpintis tvarka ir švara prie tų konteinerių tenka miestui. Tai yra minusas. Taip išeina, kad atliekos - jų, o viskuo kitu turi pasirūpinti savivaldybės. Jeigu viską susitvarkytų pačios verslininkų organizacijos, mažiau rūpesčių būtų Savivaldybei", - neabejojo R. Jievaitienė.

Apmokama maža dalis

Vadinamuosius "varpelius", skirtus antrinėms žaliavoms, miestui suteikė Aplinkos ministerija. Klaipėdoje prie daugiabučių yra išdėstyta apie 1200 konteinerių stiklui, kartonui ir plastikui rūšiuoti. Dar 50 komplektų rūšiavimo konteinerių yra įrengta pusiau požeminėse aikštelėse tarp Baltijos ir Statybininkų prospektų. Atsisakant stumdomų komunalinių atliekų konteinerių ir "varpelių" tokios aikštelės šiemet bus įrengtos visame mieste. Jos statomos miesto ir ES fondų lėšomis.

Prie aikštelių, kuriose bus įrengti trys konteineriai pakuotės atliekoms ir vienas komunalinėms, verslininkų organizacijos neprisideda. Tačiau apmoka miestui dalį išlaidų už jau įrengtas aikšteles. "Žaliasis taškas" ir PTO kompensuoja miestui už rūšiavimo infrastruktūrą minėtose 50 pusiau požeminių aikštelių.

Per 2017 metus miestui "Žaliasis taškas" kompensavo 20 395 eurų, o PTO - 13 550 eurų. Tačiau ši suma tik simbolinė, palyginti su miesto patiriamomis išlaidomis, nes vienos pusiau požeminės konteinerių aikštelės įrengimas kainuoja apie 9 750 eurų. Likusioji pakuotės tvarkytojų organizacija "Gamtos ateitis" finansiškai neprisideda prie antrinių žaliavų konteinerių infrastruktūros kūrimo mieste.

Nors deklaruojama, kad verslininkai turėtų rūpintis pakuotės atliekų sutvarkymu, realybėje rūšiavimo konteinerių įsigijimu, priežiūra, vežėjų koordinavimu, kad atliekos būtų laiku išvežtos, gyventojų skundų nagrinėjimu rūpinasi už mokesčių mokėtojų pinigus dirbanti savivaldybė ir jos samdomas regioninis atliekų tvarkymo centras. Akivaizdu, kad už mokesčių mokėtojų pinigus sukuriama infrastruktūra, patiriamos organizacinės laiko ir finansų sąnaudos, o tuo turinčios pasirūpinti verslo organizacijos, prisideda tik simboliškai. Ir tai ne visos.