Davosas problemų nesprendžia

Per pastaruosius 18 mėnesių besivystančias rinkas paliko daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių investicijų. Be to, šis kapitalo atsiėmimo procesas dar net neįpusėjo - anksčiau klestėjusios ekonomikos atrodo esančios įkalintos nuosmukį keliančiame užburtame lėto augimo ir smunkančių investicijų rate.

Besivystančios rinkos ne pirmą kartą susiduria su finansų krizėmis, nes per kelis pastaruosius dešimtmečius kilę keli kataklizmai valiutų ir skolų sferose nuvilnijo per visas besivystančias ekonomikas. Ne be reikalo vakar Davose, Šveicarijoje, į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) besirenkantys pasaulio lyderiai baiminasi, kad šį kartą krizę nusikratyti nuo pečių bus sunku.

Baimes pasėjo griežtesnės paskolų teikimo nuostatos JAV ir kylanti JAV dolerio vertė, taip pat Kinijos ekonomikos nuosmukio sukelta apatija viso pasaulio rinkose, spirale žemyn besisukančios žaliavų kainos. Kyla vis didesnis nerimas - jokio staigaus atsigavimo šio nuosmukio gale nebus, o sunkiausias akimirkas iškentėję investuotojai nebus apdovanoti.

„Visame pasaulyje susidaręs nuosmukis ir besivystančių ekonomikų augimo varikliai tapo visai kiti, nei buvo 2001-aisiais“, - teigia „ICBC Standard Bank“ besivystančio rinkų padalinio vadovas Deividas Špygelis (David Spiegel), minėdamas praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio situaciją Azijoje, Rusijoje ir Brazilijoje. „Tuomet visas dėmesys buvo nukreiptas į globalizaciją, todėl daugiausiai naudos ir gavo besivystančios rinkos. Šiuo metu šių kelių augimo variklių jau nebeturime“, - teigia specialistas.

Vienu iš tokių katalizatorių 2001-aisiais, žinoma, buvo Kinija. Jos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dar dešimtmečiui paskatino eksporto ir investicijų suaktyvėjimą, pakėlusį šalies ekonomiką pasaulyje pagal svarbą ir dydį nuo šeštos iki antros vietos.

Pasaulio prekybos apimtys ketvirtąjį 2015 metų ketvirtį greičiausiai augo lėčiau nei pasaulio ekonomikos BVP, teigiama PPO ataskaitoje. Susidaro didžiulis kontrastas su ankstesniais dešimtmečiais, kai prekybos apimtys augo bent dvigubai sparčiau nei pasaulio BVP.

Tiesa, niūrias nuotaikas kiek skaidrina mintis, kad pokyčiai Kinijoje ir jų poveikis greičiausiai tėra vieną kartą vykstantis veiksnys, o jo poveikis amžinai nesitęs.

„Verčiau nesitikėkime, kad besivystančios rinkos dar grįš į savo „aukso metus“ 2002-2007 metais - nes kyla rimtesnė grėsmė, kad prekybos atžvilgiu grįžtame į 1980-ųjų laikotarpį“, - nurodo UBS strategas Manikas Narajinas (Manik Narain).

Vienu iš tokių „aukso amžiaus“ bruožų buvo tai, kad į besivystančias rinkas tuomet plūdo nepaprastai didelės kapitalo sumos, teigia Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas (IIF). Anot jo specialistų, grynosios lėšos, investuotos į besivystančias ekonomikas, 2001-2011 metais iš viso siekė beveik 3 trln. JAV dolerių. Dalis šių lėšų buvo pradėtos atsiimti dar praėjusiais metais, kai pirmą kartą nuo 1988 metų registruojamos grąžinamo grynojo kapitalo apimtys pasiekė 540 mlrd. JAV dolerių. IIF prognozuoja, kad 2016-aisiais lėšos bus atsiimamos ir toliau.

Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Jie ten susirenka pasikalbėti apie viską ir apie nieką, papilstyti iš tuščio į kiaurą, kaip ir mes čia, kurie susimetę kažkiek pinigų galėtume ten nusipirkti bilietus ir nuvažiuoti nusifotografuoti, tik vargu ar tai darytų kokią nors įtaką... Juk į šį forumą oficialiai parduodami bilietai, lyg į kokį cirką ar spektaklį. Tai štai mums dabar kelias dienas rodys spektaklį. Tai man panašiau į tuštybių mugę, negu į ką nors rimta.

Kodėl taip manau? Pirmiausia todėl, kad vargu ar ten atvažiuoja tikrieji pasaulio tvarkos sprendėjai. Čia verta atkreipti dėmesį, kad kaip tik neseniai pasirodė informacija, jog 1 proc. pasaulio žmonių valdo daugiau turto nei visi likusieji. Tai štai tas 1 proc. ir yra tikrieji sprendėjai, kurie varto net ne milijardus, o trilijonus... O tarp jų yra ir dar rimtesnių „kadrų“, kurie tikrai nevažiuoja į tokio pobūdžio pasisėdėjimus. Tai aktualiau politikams, nes ten bus daugiau foto- ir kino kamerų, stovės gausybė mikrofonų, į kuriuos bus galima papilstyti savo „pastebėjimus“ bei susitikti su sena draugelių ir pažįstamų publika, vaizduojant savo reikšmingumą...

Kalbant rimčiau, tai aptarti iš tikrųjų yra ką. Nes Vakarų civilizacijos ekonominė krizė, kuri prasidėjo 2008-aisiais, ne tik kad nesibaigė, o smarkiai pagilėjo. Nė viena iš problemų, kurios tą krizę sukėlė, nėra išspręsta. Taigi būtų ką aptarti, tik aš bijau, kad ten susirenka, kaip minėjau, ne tie, kurie iš tikrųjų sprendžia, ką toliau daryti su šiuo pasauliu. O mūsiškiai, aišku, taip pat turėtų ką pasiūlyti - pavyzdžiui, gėlą vandenį, bet tam nebūtina važiuoti į Davosą - yra pasaulinės rinkos, tarp jų ir vandens rinka, kur reikia siūlyti tiesiogiai vartotojams. Kodėl tai nedaroma, aš nežinau - arba nėra paklausos, arba kaina yra tokia, kad neapsimoka pardavinėti, arba mes tiesiog apsileidę... Bet kokiu atveju net ir tokių dalykų Davose jie neišspręs.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“