Daugumos Lietuvos gyventojų finansinė padėtis per metus pablogėjo

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasarį buvo minus 24 ir , palyginti su sausiu, nepasikeitė.

Palyginti su sausiu, vasarį gyventojai truputį optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius ir savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Statistikos departamento duomenimis, vasarį 5 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 56 - kad pablogėjo, 39 procentai manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausį - atitinkamai 5, 52 ir 43 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 68 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 8 procentai - kad pagerėjo, 24 procentai - kad nepasikeitė (sausį - atitinkamai 65, 9 ir 25 proc.).

Vasarį 14 procentų gyventojų tikėjosi bedarbių skaičių artimiausius 12 mėnesių mažėsiant, 52 procentai prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 12 procentų - reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (sausį - atitinkamai 13, 52 ir 13 proc.).

Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei sausį. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, tiek pat sumažėjo visiškai nesitikinčių sutaupyti gyventojų dalis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 23, kaime - minus 24. Palyginti su sausiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, kaime - padidėjo 2 procentiniais punktais.

Kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir prognozavo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant.

Per metus, palyginti su 2010 m. vasario mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis sumažėjo nuo 84 iki 52 procentų, tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs. Besitikinčių, kad bedarbių skaičius mažės, padaugėjo nuo 3 iki 14 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 50 iki 37 procentų, tačiau tik du trečdaliai iš pakeitusiųjų nuomonę tapo optimistais: gyventojų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 14 iki 23 procentų. Likusieji manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių nesikeis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės.