Tiesa, galimybėmis pradėti naujus nuolatinius skrydžius iš Palangos teigia besidominti bendrovė "Air Lituanica". Neatmetama, kad į Vakarų Lietuvą vis dėlto koją galėtų įkelti ir Vengrijos pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air". Pastarosios kompanijos atėjimą į Palangą žadėjo dar buvusios Vyriausybės atstovai.
Jauką naujų skrydžių bendrovių pritraukimui nusprendė mesti ir Klaipėdos regiono savivaldybės, sutarusios šiemet regiono pasiekiamumo didinimui bendrai skirti 400 tūkst. litų.
Keliavo 14 valandų
Klaipėdietis Jomantas "Vakarų ekspresui" pasakojo apie visą dieną trukusią jo kelionę iš, atrodytų, lengvai ir greitai pasiekiamo Dublino (Airija) į uostamiestį.
"Šiuo metu iš Dublino į Lietuvą, Kauną ir Vilnių tiesioginius skrydžius vykdo tik bendrovė "Ryanair". Man tinkamomis dienomis skrydžiai vykdyti tik vėlai vakare. Tad realiai Kaune ar Vilniuje aš būčiau nusileidęs jau tik po vidurnakčio. Tokiu laiku iš šių miestų vykstančių maršrutinių mikroautobusų tąkart nebuvo, kas parvežtų nuosavu automobiliu į Klaipėdą taip pat neradau. Galimybės pernakvoti viešbutyje atsisakiau dėl ženkliai išaugsiančios kelionei skirtos bendros pinigų sumos. Tad nusprendžiau rinktis tąkart buvusį rytinį skrydį į Rygą. Kelionėje iki Klaipėdos maršrutiniu taksi sugaišau dar beveik keturias valandas, nors pats skrydis trunka tik tris valandas. Finale visai šiai kelionei, nuo atvykimo į Dublino oro uostą iki parsiradimo namo, sugaišau beveik 14 valandų", - pasakojo Jomantas.
Beje, vyras pažymėjo, kad domėjosi galimybėmis skristi ir jungiamaisiais skrydžiais iš Dublino į Palangą. Tačiau tokiu atveju pigiausias bilietas viena kryptimi jam būtų atsiėjęs kone tūkstantį litų.
PAŽADAI. Dar 2012-aisiais kaip viena potencialių naujų skrydžių operatorių iš Palangos buvo įvardinta Vengrijos pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air". Tačiau žadėtų naujų skrydžių nesulaukta iki šiol. "Respublikos" archyvo nuotr.
Papildomos išlaidos
Tai, kad iš Palangos oro uosto greitai ir nebrangiai beveik neįmanoma pasiekti daugelio Europos sostinių, Vakarų Lietuvos gyventojus verčia patirti papildomas išlaidas dėl kelionės iki artimiausių Kauno, Vilniaus ar Rygos oro uostų.
Pavyzdžiui, jei dviejų asmenų klaipėdiečių šeimynai tektų iki Kauno važiuoti itin taupiu, dyzelinu varomu automobiliu, 400 kilometrų sunaudojančiu apie 25 litrus dyzelino, kurui kelionei iki oro uosto ir atgal šiai porai tektų išleisti daugiau nei 100 litų. Dar 15 litų už parą teks pakloti automobilių stovėjimo aikštelėje.
Tuo tarpu kelionė maršrutiniu mikroautobusu iš Klaipėdos į Kauno oro uostą vienam asmeniui kainuoja apie 60 litų. Tad porai už tokią kelionę iki oro uosto ir atgal teks pakloti daugiau nei 200 litų.
Jei minėta pora nusprendė skristi iš Vilniaus oro uosto, tai papildomos kelionės išlaidos neabejotinai bus dar didesnės. Važiuojant tokiu pačiu automobiliu už kurą pirmyn ir atgal teks pakloti jau beveik 200 litų. Viena para automobilių stovėjimo aikštelėje oro uoste kainuos beveik 30 litų.
Važiuojant visuomeniniu transportu - maršrutiniais autobusais, mikroautobusais ar traukiniu - iki Vilniaus oro uosto ir atgal dviejų asmenų šeimynai jau teks pakloti apie 250 litų.
PASITVIRTINO. Žiemos švenčių laikotarpiu skrydžius iš Palangos į Dubliną bei Londoną vykdžiusios bendrovės "Air Lituanica" atstovai patvirtino, kad šių skrydžių būta sėkmingų.
Pažadų būta daug
Dar 2012-aisiais tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" teigė, kad dėl naujų skrydžių iš Palangos vedamos derybos net su keliomis aviakompanijomis. Esą tąkart būta netoli ir sutarties pasirašymo, o kaip viena potencialių naujų skrydžių operatorių įvardinta Vengrijos pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air". Ji turėjo skraidinti į Londoną ir į vieną iš Vokietijos miestų.
Nors žadėtų naujų skrydžių Vakarų Lietuvos gyventojai taip ir nesulaukė, galimybė, kad "Wizz Air" vis dėlto pradės skraidyti iš Palangos, anot E. Masiulio, egzistuoja ir šiandien.
"Tąkart pigių skrydžių bendrovė savo planų atsisakė dėl dviejų priežasčių. Pirma, ne visos Klaipėdos regiono savivaldybės sutiko skirti lėšų naujų skrydžių rinkodaros išlaidoms padengti. Antra, "Wizz Air" teigė iki šių metų rudens neturinti laisvo lėktuvo naujiems skrydžiams vykdyti. Todėl realu, kad ši bendrovė 2015-aisiais gali pradėti skrydžius ir iš Palangos, reikia tik aktyvaus regiono miestų ir oro uosto vadovų darbo", - sakė E. Masiulis.
Lėšų regionas skirs
Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, Klaipėdos regiono plėtros taryboje buvo prieita prie bendro sprendimo šiemet regiono pasiekiamumo didinimo programai bendrai skirti 400 tūkst. litų. Į minėtą tarybą įeina Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės, Palangos, Kretingos, Neringos bei Skuodo savivaldybės.
"Savivaldybės turi bendrą tikslą didinti savo patrauklumą, atvykstančių turistų skaičių. Tai nėra tiesioginė subsidija naujo skrydžio pritraukimui ar vykdymui. Tai lėšos, skirtos regiono reklamos paketui, kurį galbūt geriausiai galėtų įgyvendinti kuri nors aviakompanija, vykdanti konkretų naują skrydį iš Palangos. Ir galbūt ne viena, o keliomis kryptimis", - sakė V. Grubliauskas.
Mero teigimu, skirti lėšų minėtam reklamos paketui regiono savivaldybės buvo nusprendusios dar 2012-aisiais. Tačiau tąkart šių planų atsisakyta, nes pradėta šalies oro uostų reorganizacija. Dėl to derybos su potencialiais reklaminės kampanijos įgyvendintojais užstrigo.
"Su regiono merais priėjom prie bendros pozicijos, kad šiemet nebegali būti jokių atidėliojimų bei rezultatas vienas arba kitas turi būti pasiektas. Jei šiemet vis dėlto nepavyktų įgyvendinti šio sumanymo, manau, kad 2015-aisiais niekas nebeplanuotų savo indėlio į regiono pasiekiamumo didinimo programą. Tiesa, susidomėjimo ženklų šiuo reklaminiu paketu yra", - pažymėjo V. Grubliauskas.
Žvalgosi "Air Lituanica"?
Šiuo metu iš Palangos skrydžiai vyksta trimis kryptimis - Rygos ("airBaltic"), Oslo ("Norwegian Air Shuttle") ir Kopenhagos (SAS). Tradiciškai vasaros sezono metu taip pat numatomi skrydžiai į Maskvą ("RusLine").
Žiemos švenčių laikotarpiu, nuo gruodžio 20 d. iki sausio 5 d., skrydžius iš Palangos į Dubliną bei Londoną vykdė ir bendrovė "Air Lituanica". Šios bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė patvirtino, kad šių šventinių skrydžių būta sėkmingų, o bendras skrydžių užimtumo vidurkis siekė apie 70 proc. Be to, anot "Air Lituanica" atstovės, bendrovė svarsto galimybes pradėti ir nuolatinius skrydžius iš Palangos. Tam esą galėtų pasitarnauti ir regiono savivaldybių planuojamos lėšos regiono reklamai. Tiesa, bendrovė savo planų nekonkretizuoja.
"Žinia, mes jau skraidėme iš Palangos į Dubliną ir Londoną žiemos švenčių metu bei šiems skrydžiams nebuvo skirta jokia papildoma rinkodarinė parama. Tad šis faktas jau liudija, kad mums skrydžiai iš Palangos yra įdomūs ir, be abejo, savivaldybių parama reklamuojant skrydžius būtų labai svarbi bei naudinga bet kuriai kompanijai ar maršrutui. Buvo diskusijų dėl skrydžių į Maskvą ir Londoną, tačiau jokių konkrečių veiksmų, ar datų dar įvardinti negalime", - sakė S. Meškauskaitė.
Praėjusių metų rudenį bendrovės "Air Lituanica" atstovai buvo susitikę su Klaipėdos regiono savivaldybių vadovais.
Beje, tąkart bendrovės komercijos direktorius Simonas Bartkus regiono savivaldybių atstovams pateikė pasiūlymą dėl galimo bendradarbiavimo Palangos oro uoste didinant skrydžių krypčių skaičių. Tiksliau, vasaros sezono laikotarpiu (nuo balandžio iki lapkričio) iš Palangos oro uosto skraidinti keleivius trimis naujomis kryptimis - į Londoną, Maskvą bei Sankt Peterburgą.
Tiesa, mainais už tai "Air Lituanica" tąkart išreiškė norą pretenduoti į minėtos regiono pasiekiamumo didinimo programos lėšas.
"Jie jau skrido iš Palangos ir be mūsų derinimo ar prašymo, - teigė uostamiesčio meras. - Tai jauna ambicinga skrydžių bendrovė ir, be jokios abejonės, ieško nišų, į kurias galėtų įsiterpti. Jų nėra tiek daug. Natūralu, kad Palanga yra viena tokių nišų, kiek aš jaučiu, keliančių susidomėjimą šiai bendrovei. Tačiau a priori negalėčiau sakyti, ar ta, ar kita bendrovė galėtų tapti minėtos programos įgyvendintoja."
Patvirtinimų neturi
"Jei žiūrėtume į įvykdytų šventinių skrydžių ("Air Lituanica") užimtumą, manau jis buvo pakankamas. Tiesa, gana vėlai buvo paskelbtas bilietų pardavimas, kas galėjo turėti kiek neigiamos įtakos, tad lėktuvai nebuvo visiškai pilni. Manau, kad kompanija neapsiriko bei šie skrydžiai pasitvirtino", - sakė laikinai Tarptautiniam Palangos oro uostui vadovaujanti Vaida Gendrolytė.
Jos teigimu, oro uostas nuolat vykdo derybas dėl reguliarių naujų skrydžių iš Palangos ne tik su "Air Lituanica", bet ir su kitomis aviakompanijomis.
"Visą laiką ieškome, dirbame. Tačiau jokių patvirtinimų dėl naujų krypčių šiuo metu neturime. Kai turėsime konkrečių sprendimų - paskelbsime, - sakė V. Gendrolytė. - Regiono savivaldybių palaikymas priduoda papildomo svorio bendrovėms teikiamiems pasiūlymams. Tačiau pagrindinis sprendimų priėmėjas šiuo metu yra aviakompanijos, kurios pirmiausiai atsižvelgia į keleivių srauto potencialą."
V. Gendrolytė teigia neabejojanti, kad pakankamas srautas keleivių iš Palangos susidarytų vadinamomis emigrantinėmis kryptimis, kaip, pavyzdžiui, Londonas. Mat apie 30 proc. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių yra būtent Vakarų Lietuvos gyventojai.
Vykdo pertvarką
Seimas praėjusių metų lapkritį pritarė įstatymui dėl Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų sujungimo į vieną, o po šios pertvarkos visi oro uostai bus valdomi iš Vilniaus bei turės vieną bendrą vadovą.
"Jungimo procesas šiame kontekste yra juridinis įmonių sujungimas, todėl nei Vilniaus, nei Palangos ar Kauno oro uostai nedings iš Lietuvos žemėlapio. Jie ir toliau aptarnaus keleivius ir gabens krovinius, bus vykdomi skrydžiai, tik jų juridinis statusas pasikeis iš valstybės įmonės į valstybės įmonės struktūrinį padalinį", - sakė Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Jo teigimu, šiuo metu yra formuojama šios įmonės struktūra, integruojami procesai ir veikla, o juridinį jungimo procesą planuojama baigti šių metų liepos mėnesį.
"Palangos oro uostas sujungiant tikrai neišnyks. Priešingai, oro uostų jungimas leis išgryninti ir vystyti visų trijų oro uostų segmentaciją ir specializaciją, pavyzdžiui, Palangos atveju bus stiprinamas keliaujančių verslo klase ir individualiais lėktuvais aptarnavimas bei daugės Vakarų Lietuvos regiono poreikį atitinkančių maršrutų", - pažymėjo G. Almantas.
Trūksta vietos vadovų paramos?
"Lietuvos oro uostų jungimo procesas jau savaime yra revoliucija Lietuvos oro uostų veiklos istorijoje, - sakė G. Almantas. - Kalbant iš esmės, intensyviai sisteminei skrydžių plėtrai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose labiausiai trukdo riboti oro uostų įrankiai, kuriuos norėtume skirti aviakompanijų skatinimui atidarinėti naujus maršrutus. Maršrutų plėtros fondo koncepcijos pristatymas, intensyviai vykęs pastaruosius tris mėnesius, Lietuvos verslo ir politinėje erdvėje nesulaukė dėmesio. Deja, bet verslas nepanoro investuoti į šį projektą. Reikiamų investicijų nebuvo numatyta ir valstybės bei regioninių valdžios vienetų biudžetuose. Tuo tarpu tokio projekto sėkmė tiesiogiai priklauso nuo verslo ir viešojo sektoriaus partnerystės ir bendradarbiavimo bei investicinės rizikos dalijimosi."
TVOU generalinis direktorius kaip vieną sėkmingų privataus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių Europoje įvardija Škotijos Edinburgo oro uosto paskelbtą naują maršrutų plėtros programą su 15 mln. svarų sterlingų (apie 63 mln. litų) biudžetu. Programos tikslas - aviaciniu vasaros sezonu sukurti 130 krypčių oro uoste.
"Vien jau šio projekto dalimi esantis susitarimas su dviem pigių skrydžių aviakompanijomis - "Easyjet" ir "Ryanair" - planuojama, sugeneruos 16 milijonų papildomų keleivių srautą per ateinančius 5 maršrutų plėtros programos vykdymo metus. Šis skaičius prognozuojamas neskaičiuojant esamo Edinburgo oro uosto keleivių skaičiaus - 9,8 milijono - per metus ir tradicinių skrydžių aviakompanijų plėtros, kuri sudarys bent 6-8 procentus keleivių srauto augimo. Edinburgas yra 500 tūkstančių gyventojų turintis miestas, o jo oro uostas tikrai negarsėja Europoje kaip tranzitinių skrydžių bazė. Kuo jo charakteristika skiriasi nuo Vilniaus arba Palangos? Niekuo, nebent tuo, kad lietuviškieji oro uostai turi nepalyginti geresnę geografinę padėtį, reikalingą oro tranzitui", - sakė G. Almantas.
Anot jo, milijonas oro keleivių oro uoste generuoja 1000 naujų darbo vietų.
"Liūdna, tačiau neišnaudodami turimo Lietuvos oro uostų potencialo esame Europos bei Baltijos jūros regiono aviacijos užkampis. Be vietos valdžios ir regionų verslo sektoriaus iniciatyvos, palaikymo ir rizikos dalinimosi, ne tik Palangos, bet ir Kauno bei Vilniaus oro uostų plėtra, esamų maršrutų išlaikymas ir naujų pritraukimas toli gražų nevyks net pagal minimalų galimą plėtros scenarijų", - pažymėjo G. Almantas.
Pasitarnautų pagalvės mokestis
Kauno miestas ir rajonas buvo pasirašę 3 metų trukmės bendradarbiavimo sutartį su Kauno oro uostu dėl beveik 7 mln. litų paramos oro uosto veiklos plėtrai. Tai davė didžiulį impulsą miesto ir rajono augimui. Tačiau šios lėšos buvo skirtos prieškriziniu laikotarpiu bei šiandien savivaldybė tokių finansinių galimybių neturi. Tačiau su Susisiekimo ministerija kalbame dėl skrydžių plėtros fondo įkūrimo. Jei didžiųjų miestų savivaldybės turėtų tokią pačią galimybę kaip ir šalies kurortai rinkti pagalvės mokestį, tai šios papildomai gautos lėšos galėtų būti skirtos būtent šiam fondui finansuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą