Daugiau lietuviškų grūdų gabens per Klaipėdą

Praėjusiais metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų, o 2015 metais, kai oro sąlygos buvo geresnės, – 6,5 mln. tonų. Klaipėdos uoste pernai krauta 3,56 mln. tonų įvairių žemės ūkio produktų, iš jų 2,82 mln. tonų – eksportinių grūdų.

Pusė šio kiekio išgabenta per Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO, kuri į grūdų komplekso plėtrą pernai investavo 10 mln. eurų, trečdalis eksportuota per bendrovės „Bega“ terminalą. Iš viso Klaipėdos uoste grūdus krauna 5 bendrovės, kurios visos viena po kitos stato naujus sandėlius ir savo investicijas yra susiejusios su vienu ar keliais pagrindiniais klientais.

Tačiau Lietuvoje supirktų grūdų dalis, maždaug 0,5 mln. tonų iš šiaurinės dalies, į eksporto rinkas iškeliauja per Latvijos uostus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus norą, kad visi lietuviški grūdai būtų išplukdomi tik per Klaipėdos uostą, atitinka danų kapitalo bendrovės „Baltic Agro“ planai nuo šių metų sezono visą eksportuojamą grūdinių kultūrų kiekį, maždaug 500 tūkst. tonų, nukreipti per Klaipėdą.

Pasak šios bendrovės vadovo Arūno Bielskio, anksčiau per Klaipėdos uostą „Baltic Agro“ eksportuodavo iki 300 tūkst. tonų grūdų per metus. Nuo šių metų vasaros iš lietuvių ūkininkų supirkti visi grūdai bus gabenami per Klaipėdos uostą. A. Bielskis nurodo, kad naudosis, kaip ir anksčiau, kelių bendrovių terminalais, tačiau pagrindiniu eksporto tašku pasirinktas šiuo metu statomas bendrovės „Bega“ silosų saugyklų tipo 60 tūkst. kub. m talpos sandėlių kompleksas. „Begos“ investicijos į šį etapą siekia 8 mln. eurų, per trejus metus į žemės ūkio ir cemento terminalų plėtrą planuojama investuoti 25 mln. eurų.

KVJUD investicijos į šiuo metu statomas dvi krantines – 18 mln. eurų.

„Atidžiai rinkomės, kaip ir per kur eksportuoti grūdus. Plaukėme kateriu Klaipėdos uosto akvatorija žvalgydamiesi, kur geriausios galimybės. Įspūdį padarė infrastruktūriniai projektai, infrastruktūra čia sutvarkyta geriausiai. Sužinojome, kad krauti galėtume dar šiais metais. Latvijoje procesas nuo susitarimų iki pritaikytos infrastruktūros būtų trukęs daug ilgiau“, – apie akcininkų danų sprendimą rinktis Klaipėdos uostą kalbėjo A. Bielskis.

Danijos žemės ūkio koncernui „Danish Agro“ priklausanti Lietuvos įmonė neslepia ketinimų per Klaipėdos uostą gabenti ir latviškus, rusiškus, ukrainietiškus grūdus. Lietuviškų grūdų eksporto mastas taip pat turėtų didėti. Pasak A. Bielskio, prognozuojamas šiemet 6,8 mln. tonų javų derlius, vertinant pagal ūkininkų įsigytos sėklos produktyvumą, žemės tręšimo intensyvumą, Lietuvoje turėtų tapti kasmetine norma.

„Baltic Agro“ įvairias grūdines kultūras, daugiausia – kviečių, parduoda Iranui, Saudo Arabijai, Alžyrui ir kitoms šio regiono šalims. A. Bielskio manymu, nors šių metų prekyba pasaulinėje rinkoje gana sunkiai prognozuojama, bet iki sezono pradžios trukdžių, tokių kaip dabar kilęs nesusipratimas dėl Europos Sąjungos žirnių Indijai, neturėtų likti.

„Begos“ pastangas pritraukti į Lietuvos teritoriją tranzitinių grūdų sveikina ir kitų uosto bendrovių vadovai. „Lietuvos žinių“ pašnekovai teigė, kad uosto patrauklumas yra bendrų pastangų, kad uostas būtų išgilintas ir modernizuotas pagal greitai kintančius poreikius, rezultatas. Jeigu vienam pavyktų pralaužti ledus ir tranzitinių krovinių padaugėtų, mažiau uoste liktų įtampos dėl vidinės konkurencijos.

Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus apie grūdų transportavimą šią savaitę kalbėjo su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba. „Lietuvoje daug grūdų vežama autotransportu, o tai nėra gerai nei keliams, nei aplinkai. Autotransportu grūdai išvažiuoja ir Latvijos link. Didžiausias naudingumo koeficientas turėtų būti pasiektas vežant grūdus geležinkeliu į Klaipėdos uostą“, – įsitikinęs A. Vaitkus. Kaip sakė uosto vadovas, apie grūdų eksporto galimybes neseniai jis užsiminęs Klaipėdoje apsilankiusiam Baltarusijos ekonomikos ministrui, agitavęs pašarinius grūdus išgabenti per Klaipėdos uostą. Lietuvos grūdų eksportuotojų planai supirkti grūdus kitose valstybėse jam grąžina viltį kada nors pritraukti Kazachstano grūdus, kurie buvo pasirodę epizodiškai ir dėl aukštų Rusijos geležinkelių tarifų buvo nukreipti kitomis prekybos kryptimis.