Darnaus judumo planuotojai pažvelgė į miesto logistiką

Urbanistinio planavimo bendrovės "Pupa" atstovas Tadas Jonauskis tvirtino, jog tai vienas paskutiniųjų susitikimų prieš pradedant ruošti konkrečius pasiūlymus strateginiam Klaipėdos darnaus judumo planui. Jis buvo skirtas miesto logistikai, parkavimui, modaliniam pasiskirstymui ir elektromobiliams.

Vilkikams - ne?

Anot T. Jonauskio, vienas pagrindinių tikslų yra iš uostamiesčio magistralių pašalinti krovininį transportą arba kiek įmanoma sumažinti jo srautus. Pavyzdžiui, į uostą didelės mašinos galėtų važiuoti atitinkamais aplinkkeliais, o prekybos centrus ir kitas bendroves aptarnaujantį transportą būtų galima apriboti jam mieste judėti leidžiant ryte arba vakare.

Į darbo grupes susibūrę mokslininkai, urbanistai ir kiti specialistai didžiausią dėmesį atkreipė į Baltijos prospektą - juo juda didžioji dalis krovininio transporto iš uosto, ten esančios žiedinės ir kitos sankryžos nepralaidžios, tad pirmiausia reikėtų spręsti šią bėdą.

Specialistai pastebi ir juokingų situacijų - miesto kraštuose dygsta aplinkkeliai, tačiau netrukus prie jų prisišlieja nauji gyvenamieji rajonai ir po kelerių metų prasideda nauja skundų lavina dėl triukšmo ir užterštumo.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė Marija Burinskienė dėmesį atkreipė į Laisvąją ekonominę zoną. Ne paslaptis, jog ten dirba daug klaipėdiečių, tad siūloma ieškoti būdų žmonėms ten keliauti darniau - kad ne visi atvyktų savo automobiliais, o jei kito būdo nėra, kad juose būtų daugiau nei 1,2 keleivio.

"Klaipėdos geležinkelio stotis yra labiausiai į Vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis, čia vyksta intermodalinis perkrovimas. Visgi čia esantis geležinkelis nėra elektrifikuotas, o tai teršia aplinką. Negalime pamiršti ir traukinių keliamo triukšmo", - sakė mokslininkė.

Darbo grupėse dirbę specialistai siūlė, jog elektrifikacija galėtų prasidėti bent per uostą einančiose geležinkelių linijose.

"Graudi situacija"

Daug dėmesio skirta lengvųjų automobilių naudojimui. Mokslininkai suskaičiavo, jog vien senamiestyje ir centre darbo dienos metu vidutiniškai stovi per 4 tūkst. automobilių, beveik visi jie - lengvieji.

"Graudi situacija, kai žmogus atvažiuoja į darbą, palieka automobilį, ir jis ten stovi 8 ar 9 valandas. Tai neracionalu, kyla tarša, triukšmas, užimama važiuojamoji dalis ir gyventojų kiemai, taip pat atsiranda ir vizualinė tarša", - pastebi mokslininkė.

Susirinkusieji siūlė dar labiau apriboti patekimą į miesto senamiestį ir centrą, mat tai galėtų padėti sumažinti stovėjimo vietų trūkumą. Kaip greit spręstina problema įvardijamas vietų trūkumas daugiabučių kiemuose.

Dėmesys elektromobiliams

Ne paslaptis, jog Europos Komisija nori pasiekti, kad miestuose iki 2030-ųjų važinėtų 50 proc. elektra varomų transporto priemonių, o 2050-aisiais naftos produktais varomų automobilių miestų centruose išvis neliktų.

Klaipėdoje šiuo metu yra registruota 65,3 tūkst. automobilių, iš jų 87 proc. lengvųjų, o tūkstančiui gyventojų tenka 337 mašinos. Visgi, šių metų duomenimis, elektromobilių Klaipėdoje tėra vos kelios dešimtys, hibridinių - per pusę tūkstančio. Pripažįstama, jog tokių transporto priemonių plėtra stringa dėl aukštų elektromobilių kainų ir įkrovimo stotelių trūkumo.

Beje, šiemet Klaipėdoje buvo įkurtos 4 įkrovimo stotelės, tai bent viena bėda sprendžiama. Vis dėlto, anot specialistų, reikėtų mąstyti apie didesnę plėtrą - stoteles montuoti tokiose vietose, kur žmonės stovi bent dvi valandas - prie didžiųjų prekybos centrų, arenų, ligoninių ir t. t.

Kone visi specialistai sutarė, jog elektromobilių naudojimą būtina skatinti ir ekonomine parama, kad paprastam miestiečiui nauja transporto priemonė būtų lengviau įkandama.

Kaip keliauja klaipėdiečiai

Planuotojai taip pat apklausė beveik 700 klaipėdiečių bandydami suprasti jų keliavimo įpročius. Pasirodo, jog keliavimas automobiliu, viešuoju transportu ir pėsčiomis išsidėlioja maždaug tolygiai, tačiau situacija keičiasi klausiant, koks transportas dažniau naudojamas ryte ar vakare vykstant iš ir į darbą. Čia gerokai krenta pėsčiųjų skaičius ir per 40 proc. šauna naudojimasis nuosavu automobiliu.

Ne itin populiarus važiavimas dviračiu - į darbą juo vyksta vos procentas žmonių, o laisvalaikiu juo keliauja šiek tiek daugiau nei 2 proc. apklaustųjų.

Tikimasi, jog galutinis Klaipėdos darnaus judumo planas bus parengtas dar šių metų gruodį.