Darbo kodekso projektas: "Kažkas pridėta, kažkas atimta"

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotoje konferencijoje pakviesti teisininkai pasakojo apie Seimui jau perduotus svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus. Nors visuomenėje kyla daug abejonių, girdima ir pasipiktinimo šūksnių, aiškinama, jog siūlomame DK viskas nėra piešiama vien tik juoda ir balta spalvomis.

Trumpinami terminai - apsauga darbdaviui

"Vyksta diskusijos, kad bus blogai: mažėja įspėjimo terminai ir mažėja išeitinės išmokos, - konferenciją pradėjo advokatas dr. Tomas Bogdanskas, tvirtinęs, jog 90 proc. žmonių iš darbo išeina savo noru arba suėjus terminui, 4,5 proc. - šalių sutarimu gaunant du vidutinius darbo užmokesčius ir 0,93 proc. - pagal Darbo kodekso numatytą tvarką su įspėjimu ir išeitine kompensacija - Realybė tokia, kad darbuotojui išeinant jis negauna išsvajoto įspėjimo ir išeitinės kompensacijos. Todėl reikia kalbėti apie tai, ko reikia žmonėms".

Darbo kodeksą išnagrinėjęs advokatas, buvęs vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius dr. Vilius Mačiulaitis aiškino, jog jau rudenį bus sulaukta vienokio ar kitokio DK varianto.

Visų pirmiausia siūloma pažvelgti į siūlomą naujajame projekte įrašyta 1 mėnesio įspėjimo terminą visiems darbuotojams ir 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.

"Šiuo metu turime aiškias garantijas, turime ilgus įspėjimo terminus, bet nežinia, ar jais tikima ir ar jie naudingi. Niekada netikėjau, kad darbuotoją reikia įspėti prieš 2 ar 4 mėnesius, nes pats įspėdavau ir atleisdavau kitą dieną. Dėl to, kad tokį darbuotoją reikėtų tiems 2 ar 4 mėnesiams atjungti nuo visų sistemų ir neleisti nieko naudotis, kadangi jis yra nemotyvuotas, pradeda išnešinėti informaciją, jis gali pradėti kenkti", - realybę atskleidė V. Mačiulaitis.

Esą apskritai diskutuojama apie tai, kad reikėtų didinti nedarbo draudimo įmokas darbdaviams, o tada pati "Sodra" ar Darbo birža galėtų primokėti prie išeitinių kompensacijų. Anot V. Mačiulaičio, šiuos sprendimus pasaulis jau seniai yra atradęs.

Gerbs privatumą

Anot teisininko, įdomu tai, kad naujasis Darbo kodeksas "labiau reguliuos per principus". Jame numatoma pagarba privačiam gyvenimui, abiejų šalių informavimas apie visus faktus, galinčius trukdyti vykdyti darbo sutartį, taip pat apibrėžiamas konfidencialios informacijos saugojimas, sąžiningas elgesys ir nepiktnaudžiavimas teise.

V. Mačiulaičio teigimu siūloma Darbo kodekso konstrukcija pranašesnė už dabar esančią tuo, kad ne tik įvardijama taisyklė, bet ir jos įgyvendinimo mechanizmas.

"Jei dabar paklausčiau, ką reiškia darbo įstatymo bendrumo ir diferenciacijos principas, tai galėtume ilgai filosofuoti. Žmogui iš gatvės, kuris su Darbo kodeksu neturi nieko bendro, tai įvarytų lengvą šoką, nes jam tai tas pats, kaip kokie transcendentiniai dalykai", - siūlomo DK teigiamas puses vardijo advokatas.

Esą naujame kodekse įvardijamas nediskriminavimo principas, čia pat jis ir išaiškintas. Tas pats ir su konfidencialios informacijos apsauga - ne tik nustatoma, kokia tai informacija, bet ir kaip ji turi būti saugoma bei kas atsitinka pažeidus šį principą.

"Kitaip tariant, įstatymo projektas, per praktinių normų taikymą ir per ilgametę praktiką, pateikia galimybę paprasčiau vykdyti teisės normas, nespėlioti, kas teisėta ir kas neteisėta", - aiškino teisininkas.

Naujame DK taip pat darbdaviui numatoma pareiga viešinti darbuotojų nuasmenintus atlyginimus. Esą tai nieko baisaus - viešajame sektoriui tai daroma jau seniai, o darbuotojams suteikiama galimybė gaunamą atlyginimą palyginti su rinkos vidurkiu ar konkurentais.

Įdomus momentas DK projekte - iš darbdavio atimama teisė tvarkyti bet kokius darbuotojo asmens duomenis, kol tai nesusiję su darbo santykiais.

"Šiuo metu, jei picerijoje ar parduotuvėje padėta įsidarbinimo anketa, tai kone antras klausimas bus apie šeimyninę padėtį. Dar įdomiau bus nuėjus į pokalbį, kai paklaus, ar ketinate tuoktis ir turėti vaikų. Mes visi puikiai suprantame, kodėl taip daroma, tad kyla klausimas - ar dabartinis garantijų rinkinys tikrai padeda įsidarbinti jauniems asmenims ir moterims?" - svarstė advokatas.

Pakeitimuose supaprastinama darbo sutartis sąvoka, kuri skambės kaip "susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kuriame įsipareigojama dirbti darbdavio naudai". Be visa to projekte apibrėžiamas ir pavaldumas, o taip pat nurodoma, jog visa finansinė ir gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. To dabartiniame DK nėra.

Suteiks daugiau laisvės

V. Mačiulaitis kritiškai žvelgė į verslininkų pasipriešinimą prievolei turėti darbo tarybas.

"Tai irgi nėra nieko naujo. Austrija, Vokietija ir kitos šalis jas turi, tarybos įtraukiamos į įmonės valdymą ir visi yra laimingi", - šnekėjo advokatas.

Pats svarbiausias DK projekto principas, įprasminantis darbo santykių esmę ir jų liberalumą, anot V. Mačiulaičio, tai, kad darbo sutartimi galima nukrypti nuo kodekse numatytų taisyklių (išskyrus minimalius darbo laiko, užmokesčio ir panašius standartus).

"Jei šalims patogu gauti atostoginius pinigus kartu su alga, tai kam vaidinti, kad jie turi būti išmokėti likus 3 dienoms iki atostogų? Kam rašyti grafikus atgaline data? Kam išvis nusistatyti skelbimo taisyklę, jei esate IT kompanija iš 5 draugų, kur tokių dalykų neregistruojate? Kad Darbo inspekcija turėtų ką patikrinti?" - dabartine tvarka stebėjosi teisininkas.

Naujasis DK ištaiso ir vieną teisinę spragą. Esą iki šiol nebuvo išspręsta problema dėl darbo sutarties įsigaliojimo.

"Įsivaizduokite, ateinu įsidarbinti, sudarome darbo sutartį, kad nuo birželio 15 dienos pradedu dirbti. Bet kas atsitiks, jei per kitą savaitę darbdavys sužinos, kad aš esu negeras žmogus, toks niekadėjas? O jūs mane norite priimti į finansų skyrių vyriausiuoju buhalteriu. Gal paaiškės, kad darbinėje istorijoje toks Mačiulaitis dirbo finansininku, pradangino 600 tūkst. litų, o ikiteisminį tyrimą nutraukė. Ar norėtumėte manęs kaip iždo laikytojo?", - vaizdžiai apibūdino situaciją teisininkas, pridūręs, jog problema išsprendžiama nustatant, kad sutartis įsigalioja nuo to momento, kai darbuotojas realiai pradeda dirbti.

Radikalių pokyčių numatoma ir darbo sutarties pasibaigimo pagrinduose. Iš teismų praktikos žinoma, jog geriausias būdas nutraukti darbo santykius - šalių susitarimu. Esą lieka klausimas, kiek iš minėtų 90 proc. žmonių, kurie iš darbo išeina savo noru, gauna neoficialias naudas. V. Mačiulaitis buvo atlikęs tyrimą, kuriame gautos įdomios išvados: 2010 ir 2011 metais, kai ekonominė recesija buvo giliausia, o nedarbo lygis siekė 18 proc., kažkodėl net 90 proc. žmonių, tai yra apie 800 tūkst. žmonių per du metus, iš darbo sugalvojo išeiti šiaip sau. Esą tai kelia rimtų abejonių.

Nebeleis žaisti terminuotomis sutartimis

"Mes šypsomės iš teisės normų ir tai yra labai nesveika. Jei netikime tikrąją teisės normų paskirtimi, tada pradedame giliai netikėti pačiu teisiniu reguliavimu. Darbo santykiai yra emociniai, todėl labai sudėtingi, tad teismų praktika krypsta ne į techninį pritaikymą, bet santykių turinį. Jau šiandien savo praktikoje matome atvejus, kad kai kada galima sudaryti susitarimus prieštaraujančius darbo kodeksui, nes mes per teisės taikymą galima apsiginti, kad tai yra racionalu, tikra ir atitinka šalių lūkesčius", - aiškino advokatas.

Permainos laukia ir sutarčių rūšių. Atsiranda 2 terminuotų sutarčių rūšių, tačiau, anot V. Mačiulaičio, jas galima sudaryti su kuo nori, kaip nori, ir kada nori, tik turima laikytis numatytų laiko ir pratęsimų skaičiaus taisyklių. Pagal naują DK terminuota sutartis galės būti sudaroma maksimaliai 2 metams, jei darbo funkcija bus viena ir 5 metams, jei kelios.

Esą dabartinio labai saugančio kodekso nuostatos su darbuotojais leidžia sudaryti terminuotą sutartį ir ją pratęsinėti kone kiekvieną rytą.

"Po to stebimės statistika apie psichikos ligas, nes į darbą atvažiavęs darbuotojas nežino, dirba ar nebe", - stebėjosi advokatas, pridūręs, kad šis "žaidimas" vyksta ilgesniuose laiko tarpuose - kas 3 mėnesius ar pusę metų.

Esą daugelis pedagogų šitaip dirba net 30 metų: pavasarį jie atleidžiami, o rudenį vėl priimami.

Terminuotose sutartyse numatoma ir daugiau pakeitimų: darbo sutartį nutraukti reikės per 5 darbo dienas nuo termino suėjimo. Jei darbdavys to nepadarys, tokia sutartis taps neterminuota. Jei darbuotojas pagal terminuotą sutartį dirba 3 metus, tai jai pasibaigus tokiam žmogui priklausys 1 mėnesio užmokesčio išeitinė išmoka. Be viso to bus aiškiai draudžiama diskriminuoti žmones: tą patį darbą dirbančių žmonių nebus galima atskirai "laikyti" terminuotose ir neterminuotose sutartyse.