Danai statys išorinį uostą vėjo jėgainėms

Esbjergo uostas yra augantis, jam trūksta teritorijos, tad jis jau 5 metus įsisavina naują teritoriją, kurioje anksčiau buvo pliažas. Tai "plika" teritorija, t. y. be pastatų. Dėl klimato kaitos ji suformuota 5 metrais auksčiau jūros lygio. Nauja teritorija užima 1 mln. kv. m plotą. Joje laikoma vėjo jėgainių įranga. Uoste jėgainės sukomplektuojamos ir plukdomos statyti į Šiaurės jūrą. Joms reikia labai daug vietos, nes, pavyzdžiui, menčių ilgis gali būti 80 metrų, viena mentė būna tokia kaip lėktuvo sparnas, jau nekalbant apie jų bokštus ir kitas dalis.

Negana to, danai planuoja jūroje statyti išorinį uostą vėjo jėgainėms, kadangi krante vietos plėtoti šiai veiklai nebėra. Šiuo metu jau tvarkomi būtini aplinkosaugos dokumentai. Pasak Esbjergo uosto direkcijos komercijos direktoriaus Jespero Banko, kadangi uostas yra visai šalia Vadeno jūros nacionalinio parko, kuris saugomas kaip UNESCO pavedas, tenka eiti į jūrą. Beje, kai buvo kuriamas šis parkas, uosto teritorija ir laivybos kanalas nepateko į jo teritoriją.

"Jau dabar matome, kad mūsų uostas priartėjo prie savo limito. Jeigu norime plėtoti vėjo jėgainių ir kitas sritis, turime plėsti uostą. Procesas nuo idėjos iki uosto pastatymo trunka apie 5-8 metus. Todėl jau dabar svarstome galimybes plėstis, ėmėmės gamtosaugos procedūrų. Šiuo metu planuojame sukurti dar 1 mln. kv. m teritoriją. Investuos tik mūsų uostas. Kol kas pasakyti investicijų sumos negalime, nes dar nežinome, kokią teritoriją reikės supilti jūroje, - kalbėjo J. Bankas.

- Mes turime 150 metų bendravimo su parku patirties. Visada stengiamės derintis prie miesto ir nacionalinio parko interesų ir juos gerbti. Planuodami statyti naują uostą mes jau iš anksto pradėjome domėtis miesto ir parko nuomone, stengiamės bendrauti ir nenusižengti įstatymams."

Didžiausios Esbjergo uosto konkurentės vėjo jėgainių statybos srityje galėtų būti Vokietija ir Jungtinė Karalystė. "Kadangi vėjo jėgainių statybos sritis labai stipriai plečiasi, nemanome, kad šios šalys bus mums konkurentės, nes yra gana daug vietos visiems", - sakė J. Bankas.

Beje, koncernas "Achemos grupė" Anykščių rajone irgi yra pastatęs vėjo jėgaines, kurių aukštis - 180 m, menčių ilgis - 60 m.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinis direktorius Audrius Pauža mano, kad vėjo jėgainių verslo galėtų imtis ir Lietuvos verslininkai: "Tikiu tais verslininkais inžinieriais, kurie dirba Klaipėdoje." Paklaustas, ar "Klasco" galėtų imtis tokio verslo, jis atsakė: "Kol kas negaliu atsakyti. Koncernas "Achemos grupė" šį klausimą yra svarstęs anksčiau. Manau, kad jis tai galėtų padaryti. Bet klausimas apie vėjo jėgainių ateitį Baltijos jūroje turėtų būti adresuotas aukščiausiai koncerno vadovybei."