Dalis bedarbių dirbti neketina

Vyriausybė Seimui pasiūlė socialinę pašalpą nedirbančiam asmeniui mokėti 12 mėnesių, o po to proporcingai mažinti. Nuo 12 mėnesių - 20 proc., 24 mėnesių - 30 proc., nuo 36 mėnesių - 40 proc. ir t. t.

"Pašalpas tikrai gaus tie žmonės, kuriems jos yra reikalingos. Mes stengsimės ilgalaikę pašalpą gaunančius asmenis integruoti į darbinę rinką", - bedarbius ramina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ji taip pat pažymėjo, jog ilgą laiką nedirbantieji, pagaliau susiradę darbo vietą, pirmąjį pusmetį gaus 50 proc. prieš tai mokėtos socialinės pašalpos dydžio.

Piktnaudžiauja

Tai, kad žmonės piktnaudžiauja pašalpomis, pastebėta savivaldybėse, kuriose bendruomenė ir socialiniai darbuotojai aktyviai kontroliuoja paramos gavėjus, lankosi jų namuose. Verslininkai taip pat piktinasi, kad bedarbiai mieliau ima pašalpas, o ne eina dirbti.

"Šis laikotarpis yra per ilgas ir nemotyvuoja žmonių integruotis į darbo rinką", - aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Angelė Bajorienė. Ji netiki, kad žmogus negali susirasti darbo per penkerius metus, ir pastebi, kad nauja tvarka įvedama dėl neretų piktnaudžiavimo pašalpomis atvejų.

Valdžia įsitikinusi, kad šie pakeitimai paskatins žmones aktyviau ieškotis darbo. Kaip paskatinimas, ilgalaikiams bedarbiams, kurie susiras darbą, pirmąjį pusmetį bus mokama pusė buvusios pašalpos.

Nenori dirbti

Tačiau darbdaviai įsitikinę, kad šios priemonės yra kosmetinės, po kurių įsigaliojimo bedarbiai tikrai nepradės plūsti į darbo rinką.

Mindaugas Genys, UAB "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovas, įsitikinęs, kad didžioji dauguma bedarbių nenusiteikę dirbti. "Tokiems asmenims kur kas patogiau nieko neveikti ir gyventi iš pašalpų nei ieškoti darbo", - "Vakarų ekspresui" sakė M. Genys.

Bendrovės "Mūsų būstas" valdomos Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo bendrovės aktyviai dalyvauja Viešųjų darbų programoje, pagal kurią sudaromos galimybės bedarbiams laikinai įsidarbinti, siekiant užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų.

"Pastebėjome, kad apie pusė su Darbo biržos siuntimu atėjusiųjų asmenų nenusiteikę dirbti. Vieni tiesiai šviesiai paprašo uždėti antspaudą ir pažymėti, esą jis netinkamas darbui. Dalis tokių net ateina girti. Manau, kad tokie asmenys bedarbiais ir tapo dėl savo asmeninių problemų, o ne dėl ekonominės situacijos", - svarstė M. Genys.

Kita vertus iš Darbo biržos atsiųstų asmenų darbo našumas tesiekia 50 proc. "Jų tikslas - ne dirbti, o tik "atbūti" paskirtą laiką, kad gautų pliusiuką", - patirtimi dalijosi M. Genys.

Dirbti neapsimoka

Ilgiau nei 5 metus nedirbantis Albertas (vardas pakeistas) įsitikinęs, kad jokios įstatymų pataisos neprivers jo dirbti. "Darbo biržoje esu registruotas jau 6 metus. Todėl jau praradau savo suvirintojo įgūdžius. Gaunu nedidelę pašalpą, invalido pensiją, kompensaciją už šildymą. Man užtenka. Jei pradėčiau dirbti, išlaidos iškart išaugtų. Tektų važinėti į darbą, vežtis maistą, pirkti drabužius, niekas nebekompensuotų šildymo išlaidų, sumažintų socialines išmokas. Kam man to reikia?", - savo požiūrį į darbą dėstė Albertas.

Nedarbas - 11 proc.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos (TDB) duomenimis, šių metų balandžio 1 d. Klaipėdos apskrityje nedarbo lygis siekė 11 proc. Tiesa, pačiame Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone nedarbo lygis neviršijo 10 proc., tačiau bendrą apskrities rodiklį "gramzdino" Šilutės ir Skuodo rajonai, kuriuose nedarbas siekė 16 proc.

Iš viso Klaipėdos TDB buvo užsiregistravę 22,7 tūkst. bedarbių. Tačiau vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai sudarė beveik penktadalį visų nedirbančiųjų, iš viso - 4250.