Buvę verslo partneriai virto priešais

Konfliktai tarp buvusių "Neapolio" bendraturčių ir verslo partnerių verda jau bene 10 metų. Byloje R. Grigalevičius dėl V. Gleizerio iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo turimoms "Neapolio" akcijoms buvo pripažintas finansiškai nukentėjusiu.

Šios bylos priešistorė siekia 2007-uosius, kai V. Gleizeris pareiškė norą parduoti savo turimą "Neapolio" dalį. Tokiu 9 mln. litų vertės pasiūlymu susidomėjo R. Grigalevičius. Nors tęsėsi susirašinėjimas, verslininkai pradėjo blaškytis ir nebesusitarė dėl akcijų pardavimo, mat R. Grigalevičius už jas panoro sumokėti dalimis, o V. Gleizeris reikalavo sumokėti visą sumą, kaip esą buvo tartasi.

Netrukus šis ginčas persikėlė į teismus, kuriuose V. Gleizeris bandė įrodyti, jog R. Grigalevičius savo raštais neva įsipareigojo nusipirkti jo turimas akcijas jo sąlygomis. Visgi po įvairių instancijų teismų sprendimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, jog verslininkų susirašinėjimo negalima laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi, o tiek ieškinys, tiek R. Grigalevičiaus akcijoms pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pripažinti nepagrįstais.

Būtent dėl to 2009-aisiais R. Grigalevičius kreipėsi į teismą, kur iš bendraturčio pareikalavo atlyginti 9,6 mln. litų siekiančius nuostolius. Verslininkas teismuose aiškino, jog dar tais pačiais 2007 metais su viena vokiečių bendrove sutarė parduoti 50 procentų jam priklausančių "Neapolio" akcijų. Sėkmės atveju verslininkas iš vokiečių būtų gavęs "ne mažiau nei 9 000 000 Lt".

Tačiau dėl V. Gleizerio pradėto ir vėliau subliuškusio bylinėjimosi ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo akcijų parduoti nepavyko.

Iš pradžių teismai R. Grigalevičiaus ieškinius atmetė, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemesnės instancijos teismams bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tik tada buvo pripažinta, jog R. Grigalevičius patyrė nemenką žalą dėl bendraturčio veiksmų, tačiau nepavykus pagrįsti minėtos 9,6 mln. litų sumos V. Gleizeris buvo įpareigotas sumokėti daugiau nei 205 tūkst. eurų.

Tokį teismo sprendimą V. Gleizeris skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kur bandė įrodyti, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisėtai, jog R. Grigalevičius rėmėsi "tariamais Vokietijos bendrovių pateiktais pasiūlymais, kurių originalai net nėra pateikti į bylą", kad neteisingai buvo apskaičiuota nuostolių suma ir kt.

Atsakydamas R. Grigalevičius priminė, jog LAT pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pripažino nepagrįstomis, jog akcijų vertės vertinimus atlikę trys skirtingi subjektai nustatė jos sumažėjimą ir kt.

Lietuvos apeliacinio teismo neįtikino V. Gleizerio išdėstyti argumentai, tad žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas - V. Gleizeris privalės atlyginti per 205 tūkst. eurų siekiančius R. Grigalevičiaus nuostolius.