Briuselio antausis išgelbėjo Lietuvą nuo euro po kaklu

Europinės struktūros Lietuvai negaili kritikos: Europos Komisija pareiškė, kad Lietuva per silpnai reformuoja darbo rinkos, socialinės politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sektorius. O Europos centrinis bankas (ECB) net pagąsdino, kad Lietuvai įsivesti eurą nuo 2014-ųjų yra nerealu. Mat mūsų šalyje nežabojamai kyla infliacija - Lietuvoje ji siekė 4,2 proc., be to, biudžeto deficitas vis dar viršija nustatytų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ribą. Beje, dėl tos pačios priežasties, viršijus nustatytą ribą 0,1 proc. padala, 2007-aisiais EK neleido Lietuvai įsivesti euro.

Ekonomistas Jonas Čičinskas sako, kad šis faktas, tuo metu pateiktas kaip pralaimėjimas, iš dalies gali išgelbėti Lietuvą nuo didesnių rūpesčių šiandien.

- Lietuva įspėta, kad gali pamiršti galimybes 2014-aisiais įsivesti eurą, mat neatitinka Mastrichto kriterijų. Bet niekas nė nebandė klausti, ar Lietuva dar nori to euro. Kaip vertinate euro galimybes ir reikalingumą?

- Sutinku - dėl infliacijos mes galime turėti problemų. Bet mums apskritai verta ne taip entuziastingai siekti euro, kol Europoje vysta perturbacijos. Dabar tikrai reikėtų palaukti, nes įstojimas į euro zoną užkrautų papildomą naštą - remti su problemomis susiduriančias euro zonos nares.

- Dar 2007-aisiais Lietuvai neleista įsivesti Europos valiutos dėl formalios priežasties - viršijome ribą 0,1 proc. Ar žvelgiant iš šių dienų perspektyvos tada nebuvo padaryta meškos paslauga Lietuvai?

- Iš tiesų tas skirtumas sukėlė tarptautines diskusijas - EK sprendimą svarstė ir ekonomistai, ir politikai. EK tada pabrėžė savo principingumą, norėjo parodyti, kokia ji griežta, reikli, tiksli. O kad nepriėmė - gal ir gerai. Nes infliacija buvo beįsibėgėjanti, 2007-aisiais siekė beveik 10 proc., grėsė eksporto užspringimu, nes buvome litą susieję su euru, jau buvo atėjęs laikas jį devalvuoti. Nors ir keista, bet krizė šią problemą išsprendė.

- Bet ar tikrasis motyvas neleisti įsivesti euro tuo metu buvo tas 0,1 proc.?

- Įstojimas į euro zoną gali paveikti kapitalo investicijas - jos drąsiau ateitų į tas naująsias valiutą įsivedusias šalis. Galima būtų įtarti, kad už tokių sprendimų slypi motyvas, jog bijoma prarasti kapitalo investicijas senosiose ES valstybėse.

- Kaip euras paveikė estus? Juk vokiečiai, italai bei kitos eurą tik įsivedusios šalys skundėsi, kad kainos šoktelėjo akimirksniu.

- Iš tiesų gaila, kad iki šiol nebuvo atlikta išsami analizė - reikėtų tokią užsakyti. Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje žmonės iš tiesų skundėsi, kad įsivedus eurą pabrango visos paslaugos, bet vėliau visi susitaikė su tuo brangimu. Žmonės tikrai pajuto paslaugų krepšelio pabrangimą, tik statistikoje tai neatsispindėjo. Šiuo atveju estai tai taip pat galėjo pajusti.

Be to, jie prisiėmė absoliučius įsipareigojimus paremti Europos finansinio stabilumo mechanizmą, į garantinio stabilumo fondą įsipareigodami įnešti, jei neklystu, apie 1,3 mlrd. eurų (apie 4,5 mlrd. litų). Tos lėšos būtų naudojamos skolinti tiems, ką reikia gelbėti - ispanus ar italus.

Žinoma, už palūkanas. Jei ir Lietuva būtų priėmusi sprendimą įsivesti, turėtumėme patys skolintis, nes laisvų pinigų nėra. Kita vertus, įstojus į euro zoną, išsilaisvina dalis tarptautinių atsargų. Tačiau skolintis vis tiek tektų, įsipareigoti bankams, garantuojant kitų valstybių gelbėjimą. Tad ir dėl to skubėti nereikėtų.