Braškių kainų lenktynės įgauna pagreitį

Penktadienio rytą Panevėžio centriniame turguje didelės lietuviškos braškės kainavo 5 eurus, už mažesnes pirkėjai mokėjo 4–4,5 euro. Už iš Lenkijos atvežtas braškes Panevėžyje buvo prašoma 2–2,5 eurų. Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame centriniame Kauno turguje lenkiškos braškės kainavo nuo 1,8 iki 2,5 Eurų. Prognozuojama, kad savaitgalį lietuviškos braškės čia kainuos apie 3 eurus už kilogramą. Panašiomis kainomis savaitgalį tikimąsi prekiauti ir Halės turgavietėje Vilniuje. Tiesa, vilniečiai pirmieji pajuto braškių pigimą, kurį labiausiai paveikė didėjanti pasiūla – jau penktadienį čia lietuviškos braškės kainavo nuo 2,5 iki 2,99 eurų, o lenkiškos – 1,5–2,5 eurų.

Prekybininkai prognozuoja, kad aukštesnės lietuviškų braškių kainos išsilaikys visą ateinančią savaitę. Didžiausio derliaus piko tikimasi sulaukti po geros savaitės, tuomet lenkiškos uogos bus jau į pabaigą. Braškių derlius labai priklauso nuo oro sąlygų bei vietovės. Augintojai pastebi, kad aplink Vilnių braškės sunoksta keliomis dienomis greičiau nei, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje, todėl ir kainos tarp miestų šiek tiek skiriasi.

Pasak gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, braškių maistinės savybės mažai priklauso nuo vietos, kurioje jos užaugintos. Nesvarbu, kur – Lietuvoje, Lenkijoje ar Ispanijoje – užaugintos braškės turės panašų kiekį tų naudingųjų maistinių medžiagų, dėl kurių ir vertinamos braškės. Šiek tiek mineralinių medžiagų kiekiai priklausys nuo dirvožemio, kuriame auginamos uogos.

Tačiau didžiausi braškių skirtumai atsiranda ne dėl vietos, kurioje jos auginamos, o dėl pačių auginimo sąlygų, papildomų cheminių medžiagų naudojimo auginant ir transportuojant bei laiko, per kurį nuskinta braškė patenka ant vartotojo stalo. Pavyzdžiui, šviežioje, tik ką nuskintoje braškėje bus gerokai didesnė vandenyje tirpių vitaminų bei žmogaus sveikatai svarbių antioksidantų koncentracija nei toje, kuri buvo transportuojama bei sandėliuojama kelias dienas.

„Natūraliomis sąlygomis, nuosavame darže užauginta uoga greičiausiai turės panašų kiekį žmogaus organizmui būtino vitamino C, magnio, skaidulų, antioksidacinių medžiagų, kaip ir ta, kuri buvo auginama dideliuose braškynuose. Tačiau masiškai auginamos uogos, nesvarbu kurioje šalyje, dažnai turės papildomų medžiagų įsisavintų augimo procese – jas tręšiant , skatinant nokimą, naikinant piktžoles ir kenkėjus bei siekiant kuo ilgiau išlaikyti prekinę išvaizdą jau nuskynus“, – apie braškių skirtumus sakė mitybos specialistė.