Dėl brangstančių energetinių išteklių šalies įmonės gali negauti iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. Tai konstatavo audito, mokesčių ir konsultacijų kompanija "KPMG Baltics", kuri trečiadienį pristatė kasmetinį "Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos kainų pokyčiams" tyrimą.
Anot ekspertų, pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai per metus tapo dar labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų pokyčių. Jų teigimu, problemą mažintų pirminių energijos šaltinių diversifikacija, energijos išteklių efektyvumo skatinimas ir didesnę pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Priklausomai nuo galimo scenarijaus (optimistinis, realistinis ar pesimistinis), dėl brangstančių energetinių išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. Kaip ir pernai, labiausiai pažeidžiamais verslo sektoriais išlieka statyba ir transportas, o prekybos ir paslaugų sektorius energijos kainų pokyčiai paveikia mažiausiai.
"Tyrimo rezultatai parodė, kad energetinių išteklių kainų svyravimai tampa vis opesne problema Lietuvos įmonėms - didėjančios sąnaudos kurui, elektros ir šilumos energijai tirpdo įmonių pelną ir mažina jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose", - teigė "KPMG Baltics" partneris Rokas Kasperavičius.
Eksperto teigimu, po ekonominio nuosmukio Lietuvos ekonomika vėl auga - įmonės plečiasi, didina produkcijos apimtis, o tam reikia daugiau energetinių išteklių. Pavyzdžiui, pernai elektra ir šilumos energija įmonėms brango 12 proc., kuras - 20 proc., tačiau bendros įmonių sąnaudos energijos ištekliams didėjo net 61 proc.
Prognozės dėl energetinių išteklių kainų nėra optimistinės - žvelgiant į kelerių artimiausių metų perspektyvą, nėra numatomo staigaus naftos, gamtinių dujų bei akmens anglies kainų kritimo. Tikėtina, kad išsilaikys dabartinės kuro brangimo tendencijos. Tai patvirtina ir KPMG atlikta tarptautinių energetikos kompanijų vadovų atlikta apklausa, kuri rodo, kad šių kompanijų lūkesčiai - 10 proc. brangesnė nafta jau 2013 m.
Rašyti komentarą