Brangstant dujoms Lietuvos laukia brangiausias šildymo sezonas

Pasaulinei naftos kainai pasiekus aukščiausią tašką per pastaruosius trejus metus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kitas šildymo sezonas bus brangiausias šalies istorijoje.

"Rekordiškai didelė naftos kaina – dar vienas įspėjimas, kad pastaraisiais metais tik aukštyn lipanti gamtinių dujų kaina Lietuvai toliau kils. Ši žinia bloga visiems šalies miestams, kuriuose pagrindinę šilumos kainos dalį sudaro išlaidos iš Rusijos importuojamoms dujoms", - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, jei dujų kaina toliau kils, o ateinanti žiema pasižymės šių metų šalčiais, situacija kitą šildymo sezoną taps katastrofiška. Naftos, o tuo pačiu – ir gamtinių dujų, kainą augina neramumai Libijoje ir artimųjų rytų šalyse.

"Jau šiandien valstybiniu lygiu būtina imtis visų veiksmų, kurie amortizuotų galimus dujų kainos augimo padarinius. Lietuva privalo radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamo kuro balansą – brangstančias dujas būtina keisti pigiu ir ekologišku vietiniu biokuru", - įsitikinęs V. Stasiūnas.

Gamtines dujas, kurios šiuo metu sudaro didžiąją dalį šilumos ūkyje naudojamo kuro, Rusija Lietuvai parduoda brangiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas vasario mėnesį mokėjo 1433 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, sausio mėnesį ši kaina sudarė 1414 Lt/tne. Tuo tarpu biokuro kaina šilumos tiekėjams nesiekia 700 Lt/tne – tai yra dvigubai mažesnė kaina, kuri išlieka panaši jau ne vienerius metus.

"Lietuvos šilumos kainų statistika rodo, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kuriuose plačiai naudojamas vietinis biokuras", - teigė V. Stasiūnas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vasario 1 dieną mažiausia šilumos kaina pasižymėjusių miestų dešimtuke buvo net devyni miestai, kurių šilumos ūkyje deginamos ne tik gamtinės dujos, bet ir biokuras.

Pavyzdžiui, Tauragės gyventojams šiluma kainuoja 18,65 ct/kWh, Ignalinos – 19,25 ct/kWh, Molėtų – 19,27 ct/kWh ir Kelmės – 21,25 ct/kWh. Šiuose miestuose biokuras sudaro nuo 80 iki 100 proc. bendrame kuro balanse.

"Išimtinai gamtines dujas vartojančių miestų nėra nė vieno, kurių gyventojai už šilumą mokėtų mažiau nei 20 ct/kWh", - sakė V. Stasiūnas.

Pavyzdžiui, Prienų gyventojai už šilumą moka 32,26 ct/kWh, Pakruojo – 29,75 ct/kWh, Joniškio – 29,59 ct/kWh, Akmenės – 29,11 ct/kWh, Anykščių – 27,81 ct/kWh, Šalčininkų – 26,65 ct/kWh.

Didžiausiame šalies šilumos ūkyje Vilniuje siūlyti dujų vartojimo atsisakymo projektai – biokuro diegimas ir atliekų jėgainės statybos – buvo atmesti Vilniaus miesto tarybos ir Aplinkos ministerijos.

Iš nebrangaus ir mažiau aplinką teršiančio biokuro Lietuvoje šiuo metu pagaminama 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.